Falsifikacionizmas (2)


Filosofijos esė. Įvadas. Falsikacionizmas. Šaltiniai.


Falsifikacionizmas filosofijoje dažniausiai yra aiškinamas, kaip viena iš alternatyvų induktyvizmui, stebėjimais ir teoriju pripažinimo ar atmetimo modelis. Falsifikacionistai mielai pripažįsta, kad stebėjimas priklauso nuo teorijos ir ją suponuoja. Be to, jie be jokio liūdesio atmeta požiūrį, kad, remiantis stebėjimo duomenimis, teorijas galima pripažinti teisingomis arba tikėtinai teisingomis. Teorijas jie laiko spekuliatyvais ir negalutiniais spėjimais, kuriuos laisvai kuria žmogaus intelektas, siekdamas išspręsti problemas, kurios iškilo ankstesnėms teorijoms, ir adekvačiai paaiškinti kokius nors pasaulio ar visatos aspektus. Pasiūlytos spekuliatyvios teorijos turi būti griežtai ir negailestingai tikrinamos stebėjimu ir eksperimentu. Neišlaikiusios tokių patikrinimų turi būti atmestos ir pakeistos kitais spekuliatyviais spėjimais. Mokslas progresuoja bandymų ir klaidų, spėjimų ir atmetimu keliu. Išlieka tik stipriausios teorijos. Nors niekada negalime pagrįsti teigti, kad kokia nors teorija teisinga, galime viltingai pasakyti, kad ji geriausia iš esamų ir geresnė už visas ankstesnes. Falsifikacionistams nekyla indukcijos apibūdinimo ir pateisinimo problemų, nes, pasak jų, moksle ji nenaudojama. Falsifikacionizmas apibūdinamas kituose dviejuose skyriuose.

  • Filosofija Esė
  • 2014 m.
  • 8 puslapiai (1552 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 42 KB
  • Falsifikacionizmas (2)
    10 - 4 balsai (-ų)
Falsifikacionizmas (2). (2014 m. Lapkričio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/falsifikacionizmas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:20