Falsifikacionizmas (3)


Filosofijos referatas. Apie falsifikacionizmą. Falsifikacionizmo samprata. Falsifikacionizmas ir pažanga. Falsifikacionizmo trukumai. Falsifikacionizmo istorinis neadekvatumas. Falsifikacionistinės žinojimo augimo prielaidos.


Karlas Popperis buvo pats aršiausias induktyvizmo alternatyvos, kurią vadinsiu falsifikacionizmu, šalininkas. Jis baigė mokslus Vienoje dvidešimtojo amžiaus trečiąjį dešimtmetį, tuo metu, kai grupė filosofų, kuri tapo žinoma Vienos ratelio vardu, formulavo loginio pozityvizmo principus. Vienas garsiausių iš jų buvo Rudolfas Carnapas, ir jo bei jo šalininkų ginčai su Popperio sekėjais ženklino mokslo filosofiją iki pat dvidešimtojo amžiaus septintojo dešimtmečio. Pats Popperis pasakoja nusivylęs idėja, kad mokslas ypatingas yra tuo, jog jį galima išvesti iš faktų, ir iš kuo daugiau faktų jis išvedamas, tuo geriau. Abejonių jam sukėlė būdas, kuriuo, kaip jis pastebėjo, freudistai ir marksistai grindžia savo teorijas. Jie savo teorijų terminais aiškino įvairius žmogaus elgesio bei istorinių pokyčių pavyzdžius ir skelbė, kad šie pavyzdžiai jas patvirtina. Popperio manymu, šių teorijų klaidingumo iš viso nebuvo įmanoma įrodyti, nes jos buvo gana lanksčios ir bet kokius žmogaus elgesio ar istorinio pokyčio atvejus buvo galima interpretuoti taip, kad šie jas atitiktų.Todėl, nors iš pažiūros tai buvo galingos teorijos, kurias patvirtino daugybė faktų, iš esmės jos nieko negalėjo paaiškinti, nes nieko negalėjo paneigti.

Falsifikacionizmas (3). (2015 m. Vasario 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/falsifikacionizmas-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:22