Farmacinė botanika


Biologijos konspektas.

Farmacinė botanika botanika ir jos suskirstymas. Botanikos istorija. Augalas – gyvas organizmas. Ląstelės sandara. Ląstelės sienelės struktūra , fizinės – cheminės savybės , kitimai. Protoplasto gyvybinės veiklos produktai. Ląstelės dalijimasis. Gaminamieji audiniai. Dengiamieji audiniai. Apytakos audiniai. Maitinamieji audiniai. Sekrecijos audiniai. Ramstiniai audiniai. Augalo organai. Pakitę stiebai. Pirminė stiebo anatominė sandara. Sumedėjusių augalų stiebo anatominė sandara. Metinės rievės. Antrinė mediena. Stiebo žievė. Antrinė stiebo sandara. Spygliuočių augalų stiebų anatominės sandaros ypatumai. Stiebų anatominės metamorfozės. Šaknų tipai. Šaknies dalys zonos. Pirminė šaknies sandara. Antrinė šaknies sandara. Pakitusios šaknys. Lapą sudaro. Pagal lakšto formą lapai skirstomi. Lapų gyslotumas. Lapų prisitvirtinimas prie stiebo. Lapo anatominė sandara. Lapo gyslos anatominė sandara. Aplinkos sąlygų įtaka lapų anatominei struktūrai. Spyglio anatominė sandara.


Atskiros augalo dalys, atliekančios tam tikrą specifinę funkciją, vadinamos organais. Organais skirstomi į vegetatyvinius ir generatyvinius. Iš sudygusios sėklos išsivysto pagrindiniai organai – šaknys, stiebai ir lapai – atliekantys svarbiausias augalo gyvybines funkcijas. Generatyviniai organai – tai lytinio dauginimosi organai. Aukštesnieji augalai turi ir vegetatyvinius, ir generatyvinius organus. Organams prisitaikant prie ypatingų sąlygų, vyksta jų anatominiai ir morfologiniai pokyčiai. Pvz., dykviečių augalai praranda tradicines lapų formas (virsta spygliais), stiebai virsta ūseliais. Organų formos pakitimai – metamorfozės. Atsitiktinai atsirandantys paveldimi rūšių pakitimai – mutacijos. Mutacijos gali būti naudingos, kenksmingos arba bereikšmės. Naudingi pakitimai vyksta kovoje dėl būvio, natūralios atrankos būdu. Analoginiai organai – morfologiškai skirtingos kilmės, bet vienodos funkcijos organai, atsiradę natūralios atrankos būdu (pvz.: grybų rizoidai ir aukštesniųjų augalų šaknys). Homologiniai organai – tokie organai, kurie turi vienodą morfologinę kilmę, bet metamorfozės sąlygomis įgiję skirtiną formą (pvz.: lapai ir spygliai). Augalai, kurie auga panašiose sąlygose ir turi vienodą organų metaorfozę, nors kilmės atžvilgiu ir negiminingi, dažnai įgauna labai panašią išvaizdą. Tai – konvergencija (pvz.: kaktuso ir karpažolės lapai virtę dygliais).

Augalų vegetatyviniai organai stengiasi išvystyti kuo didesnį paviršiaus plotą, kad galėtų sparčiau vykti medžiagų apykaita. (pvz.: šaknys stengiasi išvystyti kuo didesnį siurbiamąjį paviršių). Stiebas kartu su lapais sudaro stuomenį. Intensyviausias šakojimasis būdingas stuomens viršūnei – akropetalinis šakojimasis. Intensyviausias šakojimasis, būdingas apatinei daliai – bazipetalinis šakojimasis. Augalams prisitaikant prie aplinkos sąlygų gali kisti jų organų šakotumas. Šaknys daugiau šakojasi tame dirvožemio sluoksnyje, kuriame daugiau maisto medžiagų, stiebai – tokiame aukštyje, kur intensyvesnė šviesa. Augalų organų šakojimuisi turi reikšmės ir augalo vidinės savybės. Pvz. : krūmai šakoajsi arčiau žemės paviršiaus. Medžių šakų ir lapų visuma – laja. Lajos forma skirtinga įvairių rūšių medžiams ir krūmams. Vienų – rutuliška, kitų – ovališka, piramidės. Šakojimosi būdas, šakų gausumas, augimo kryptis, lapų išsidėstymas – specifinis kiekvienai augalo rūšiai.

Pagrindinis stiebas, išaugęs iš dygstančios sėklos – pirmos eilės ašis. Iš jo augančios šakos – antros eilės ašys. Iš šių šakų išaugančios – trečios eilės ašys ir t.t.

Pseudodichotominis – toks būdas, kai 1 eilės ašiai nustojus augti, stiebas ilgėja dėka dviejų lapų pažastinių pumpurų, iš kurių išsivysto šakelės – antros eilės ašys. Pseudodichotominis skiriasi nuo dichotominio tuo, kad įprastos dichotomijos atveju dvi šakos išauga iš vieno augimo kūgelio jam pasidalinus į dvi dalis, o pseudodichotominio šakojimosi metu viršūninis augimo kūgelis nustoja augti ir šakos išauga iš pumpurų. Būdingas kaštonui, alyvai, žiediniams augalams.

Šoninis. Stuomuo turi ištisinę ašį, ji yra storesnė, nei į šonus išskleidžiamos antros ir trečios eilės ašys. Būdingas asiūklainiams, daugumai papartainių, žiediniams augalams (išskyrus kaštoną, alyvą). Šoninis šakojimasis gali būti:

Monopodinio šakojimosi atveju pagrindinė stuomens ašis yra ištisinė nuo pamato iki viršūnės. Ši ašis kilusi iš viršūninio augimo kūgelio veiklos. Šoninės ašys ilgėja dėka šoninių augimo kūgelių. Monopodinio šakojimosi pavyzdys – eglės stuomuo.

Simpodinio šakojimosi atveju, nors ir eina išilgai augalo stuomenio pagrindinė ašis, ji nėra kilusi iš to paties augimo kūgelio veiklos. Pagrindinė ašis yra sudurstyta iš skirtingos eilės ašių statmenai išsidėsčiusių dalių. Pirmos eilės ašis auga tik ribotą laikotarpį (pvz., vieną vegetacijos periodą), tuomet augimo kūgelis apmiršta ašis nustoja augti. Po vegetacinio laikotarpio šio šoninio pumpuro veikla sustoja, pagrindinė ašis pradeda ilgėti dėka kito šoninio pumpuro. Būdingas daugumai lapuočių medžių.

  • Biologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (10564 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 68 KB
  • Farmacinė botanika
    10 - 4 balsai (-ų)
Farmacinė botanika. (2016 m. Kovo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/farmacine-botanika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:11