Fašizmo diktatūros įsigalėjimas Italijoje


Istorijos referatas. Įvadas. Fašizmo teorija istorikų vertinimuose. Fašizmo teorija Benito Musolinio samprotavimuose. Benito Musolinio vaidmuo doktrinos atsiradime ir įsigalėjime Italijoje. Nuo fašistų partijos įkūrimo iki diktatūros įsigalėjimo. Išvados. Literatūros sąrašas.


XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje Europoje po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos gimęs nacionalizmas, XX a. pradžioje tampa radikalus. Su juo paplitusias liberalizmo ir demokratines idėjas pradeda užgožti diktatūriniai rėžimai. Vienas ryškiausių – 1926 m. įsigalėjęs fašistinis rėžimas Italijoje. Jo atsiradimas ir diktatūra siejama su Benito Musolinio vardu. Šio rėžimo įsigalėjimas turi painią istoriją, kurio užuomazgos siekia pirmą XX a. dešimtmetį, kai tik Benitas Musolinis ėmė ryškėti viešoje politinėje arenoje. Todėl šiame darbe dėmesį skirsiu būtent fašizmo atsiradimo ir įsigalėjimo istorijai, šios doktrinos koncepcijai ir vertybėms, o ne jau įsitvirtinusio diktatūrinio valdymo ypatumams. Dėstyme pristatysiu pačią fašizmo koncepcijos teorija, kaip ji tapo praktika ir kaip iš to išsivystė fašizmo diktatūra.

Darbo tikslas: apžvelgti fašizmo politikos atsiradimą, jo aplinkybes bei priežastis, pristatyti Benito Musolinio įtaką fašizmo doktrinos atsiradimui ir paplitimui Italijoje.

Darbe remiuosi: Antonio D. Smito, Juozo Skiriaus, Spencerio M. Di Skalos, Normano Davieso veikalais bei Benito Musolinio straipsniu. Smito veikalas „Nacionalizmas XX amžiuje“ pateikė informaciją apie istorikų požiūrius į fašizmą ir jo atsiradimo aplinkybes. Skirius veikale „Istoriniai asmenys ir jų epocha“ nestokoja biografinės medžiagos apie Musolinį. Di Skalos veikalas apie Italijos istoriją, leido plačiai patyrinėti įsigalėjimo eigą. Narmano Davieso veikale „Europos istorija“ radau keletą Musolinio veiklos padarinių apibendrinimų. Na, o Musolinio straipsnis „Fašizmo doktrina“ leido įžvelgti pamatines fašizmo teorijos idėjas.

Antonis D. Smitas veikale „Nacionalizmas XX amžiuje“ pateikia keletą istorikų skiriamų požiūrių apie tai, kas yra fašizmas, kaip ir kur jis pradėjo reikštis. Supažindina su dvejais priešingais požiūriais ir vienu populiariausiu. Pirmasis fašizmą laiko galutiniu Europos kovingojo nacionalizmo padariniu, jo išraiška ir išvada. Antrasis atspindi fašizmą kaip išimtinai XX amžiaus paneuropietišką tarpukario totalitarizmo atmainą. Plačiausiai paplitęs požiūris fašizmą laiko įprasto nacionalizmo kulminacija. Taigi, suliejus tris požiūrius galima pripažinti, kad fašizmas kilęs iš nacionalizmo, bet yra grynai europietiškas totalitarinis judėjimas.

Rašoma, kad fašizmas atsirado galutinai įsitvirtinus industrializacijai, kai visuomenėje vyravo naujumo baimė. Žmonės bijojo modernizacijos, nes tai skyrėsi nuo jų tradicinio gyvenimo. Individai ėmė vienytis į kovos nebijančias grupes. O masinių judėjimų kontroliavimas – vienas svarbiausių fašizmo tikslų. Bet primenama, kad industrializacijos įsigalėjimas galėjo ir tiesiog sutapti su fašizmo atsiradimu.

  • Istorija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2149 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Fašizmo diktatūros įsigalėjimas Italijoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Fašizmo diktatūros įsigalėjimas Italijoje. (2016 m. Sausio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/fasizmo-diktaturos-isigalejimas-italijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:59