Fermentas


Fermentų klasifikacija. Fermentu sudetis. Fermento struktura. Mieliu fermentu tyrimas. Fermentu klasifikacija ir funkcijos. Fermentai virškinimui. Skaidrės virškinimo fermentai. Virskinimo fermentai pover point. Virškinimo fermentai. Referatai virskinimo fermentai.

Biologijos referatas. Fermentas. Fermentų sudėtis ir savybės. Fermentų klasifikacija. Virškinimo fermentai. Virškinimo fermentų ypatumai. Kas atsitinka sutrikus virškinimui. Fermentų vaidmuo medžiagų ir energijos apykaitos reguliacijoje. Išvados.


Fermentas – baltyminis katalizatorius, pagreitinantis gyvajame organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai ir gyvasis organizmas negalėtų egzistuoti. Fermentai naudojami kaip vaistiniai preparat šiuo metu ištirta apie 2000 fermentų. Kaip ir baltymai, fermentai turi sudėtingą erdvinę struktūrą. Gamtinė fermentų struktūra lemia didelę jų aktyvinančią funkciją. Įvairiais faktoriais ją suardžius, dingsta fermento aktyvumas.

Fermentai, kaip visi katalizatoriai, reakcijos metu nėra nei sunaudojami, nei pagaminami. Jie nekeičia reakcijos pusiausvyros, o tik padidina reakcijos greitį. Tik fermentams būdinga tai, kad jie sąveikauja griežtai tik su tam tikrais substratais, yra stereo specifiški. Jie yra jautrūs temperatūros, terpės ph pokyčiams.

Fermentų aktyvumas yra reguliuojamas modifikuojant (pvz. : fosforilinant, metilinant), veikiant inhibitoriais (bet kuri cheminė medžiaga mažinanti reakcijos greitį) ar aktyvatoriais, keičiant fermento kiekį (baltymai organizme po tam tikro laiko degraduojami; sintetinami tik esant induktoriui) ir kt.

Fermentas yra aktyvus tik tam tikroje temperatūroje. Tai temperatūrai didėjant fermentas ima denatūruotis ir nebeatlieka savo funkcijos. Kylant temperatūrai reakcijos greitis greitėja ir yra didesnė galimybė substratui ir fermentui susidurti. Reakcijų greitis priklauso nuo aktyvių fermentų kiekio. Jei yra pakankamai substrato ir tam tikra temperatūra ir ph tai rekcijos greitis bus proporcingas fermentų koncentracijai.

Fermentai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinguosius. Paprastieji fermentai susideda tik iš baltymų.

Tai virškinimo sistemos fermentai: amilaze, pepsinas, tripsi-nas. Sudėtingieji fermentai susideda iš baltyminės dalies, vadinamos apofermentu, ir nebaltyminės, kuri vadinama kofaktoriumi. Kofaktoriai, kurie yra silpnai susiję su baltymine fermento dalimi, vadinami kofermentais. Jie gali lengvai pereiti nuo vieno fermento prie kito. Fermento katabolinį aktyvumą lemia ne visa jo molekulė, o tik nedidelė jos dalis, vadinama aktyviuoju centru. Be aktyviojo centro, daugelis fermentų turi reguliacinį centrą, dar vadinamą alosteriniu centru. Prie jo gali prisi-ungti mažamolekuliniai junginiai ir pakeisti jo struktūrą bei aktyvumą. Fermentai, turintys alosterinį centrą, dažniausiai yra metabolininų reakcijų grandinės pradžioje ir lemia jų vyksmo greitį. Tokie fermentai yra svarbiausi. Jiems priklauso anaerobinės apykaitos fermentas fosfofruktokinazė. Jo alosteriniai reguliatoriai yra amp, atp ir kitos medžiagos.

Fermentas. (2010 m. Spalio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/fermentas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:21