Filosofija antras kolis LSMU


Filosofijos konspektas. Būties sampratos filosofijos istorijoje. Būties samprata. Ontologija. Būties apibrėžimai. Filosofijos pagrindiniai klausimai. Būties problemos istorinė raida. Monistinė, dualistinė ir pluralistinė būties samprata. Keturios stichijos. Materiali būtis. Formuojantis filosofijai, formavosi įvairūs požiūriai ir įvairios materialist sampratos. Materialios būties savybės. SIELA. Sielos samprata mokslininku poziuriu. Psichika. Platonas. Aristotelis. Būties ir būtybės santykis. Rene dekartas. Nyčė. Egzistencializmas. Kierkegandas. Jaspersas. Haidegeris. PAŽINIMO PROBLEMA (gnoseologija/epistemologijaGnoseologijos kryptys. Naivusis realizmas. Pažinimo šaltiniai. Iš kur atsiranda žinios? Pagrindinės empirizmos nuostatos. Pagrindinės racionalizmo nuostatos. Kanto pažinimo modelis. Kanto pažinimo teorija. Kategorijos. Apriorizmas. Iracionalizmas. Skepticizmas. Koherentinė tiesos samprata. Žmogaus problema – antropologija. Žmogus kaip fenomenas. Pasauliškumas. Veikla. Visuomeniškumas. Konfliktai. Gyvenimo prasmė. Kūno ir sveikatos ir ligos filosofija. Žmogaus kaip substancinė būtybė. Kūnas – dvasia. Kūno smapratos raida. Platonas. Fenomenologinė kūno samprata. Tranchumanizmo pavojai. Kūno sociologiniu aspektu. Sveikatos sąvoka. Sveikatos apibrėžimo modeliai. PSO sveikatos apibrezimas. Filosofinė ligos samprata. Genų terapija. Mirties problema. Mirties psichologija. Mirties medicininis aspektas. Paletyvioji pagalba vs Eutanazijai. Žmogaus antropologija. Ontologine problematika. Biotechnologijos, sveikata, liga ir mirtis – raudonoje knygoje.


Nebuvo ir nėra vieningos būties teorijos. Inerpretuodama būtį, filosofai pabria savo skirtingumą nuo mosklo, religijos ir meno.

Būties paieškos yra pastangos surasti tokį pagrindą, kuris suteiktų jėgų pasaulio beprasmiškumui įveikti.

Filosofijos teprijos, kurios pasaulio pagrindu laiko vieną substanciją – monistine

Žmogus yra materialus. Jis su savo kūnu, per kurį pasireišįkiama materialumas, yra realaus pasaulio dalis.

Viskas kas vyksta pasaulyje yra griežtai determinuota(yra priežastis ir pasekmė, viskas yra apibrėžta)

Kad ir ką mąstytų žmogus, viską jis pirmiausia suvokia kaip reiškinius erdvėj ir laike.

Laiką ir erdvę Kantas pavadino dviem stebėjimo formom. Šios dvi formos sąmonė yra pirmesnės už bet kokį jutiminį patyrimą. Erdvė ir laikas priklauso žmogaus esybėj.

Laikas ir erdvė yra sąmonės, o ne pasaulio savybės.Sąmonė pati daro poveikį pasaulio suvokimui.(mūsų sąmonė pažindama prisitaiko prie pažįstamo objekto, tarp subjekto ir objekto egzistuoja grįžtamas ryšys)

Sugėbėjimas išdėlioti pojūčius -----( erdvė laikas --( priežastinė pasėkmių, dėsningumų tvarka

Dvasia – tai nematiarilus pradas, kuris egzistuoja savaime, nepriklausomai nuo kūno

Homeras sakė, kad siela – jausmų buveinė – rpiskiria žmogui jo mirties, agonijos, samones praradimas, gresmes gyvybes akimirka.

Veiklos sritis iš pradžių buvusi filosofų žinioje ėmėm slinkti biologų ir gydytojų link. Dauguma mano, kad sąmonė slypi smegenyse.

Siela yra gyvo kūno ideja, vadinasi žmogaus esmė slypi sieloje, ji ryškiausiai atsiskledžia palikusi kūną, t.y. po mirties. Jis siūlė rūpintis siela

Tįsioji substancija – grindžiama fizinių daiktų pasaulį, kuriam būdinga erdviškumas, judėjimas, laikas, dydis, vieta, skaičius.

Mąstančioji substancija – tai dvasia,protas(abejoja, suvokia, teigia, neigia, nori įsivaizduoja, jaučia), netįsus, neerdviškas, nelaikiškas, nemateriali.

Tačiau nebuvo galima paneigti, kad žmoguje šios dvi substancijos sąveikauja sielai panorėjus, kūnas atsako veiksniai.

Vėliau fenomenologas (E. Huserlis) teigė, kad neteisinga kūųną atsieti nuo sąmonės, nes tarp suvokiančios sąmonė ir to, ką ji suvokia yra vienovė.

Teigė, kad pasauly valdo valia. Buvimo esmė, arba tai kas vyksta, kaip neracionali valia, aklas instinkstas – daikto savaime esmė

Būties savyje – kurios negalima išvesti nei iš paprasto daiktų buvimo, nei iš žmogiškojo AS. Ji yra transcendencija.

Žmogaus gyvenima sbalansuoja tarp buvimo ir nebuties. Šis suprantimas gimdo nerima, baime, virpuli. Šios būsenos yra egzistencinės būsenos.

Protas gali atsirasti akivaizdžiais aksiomais, kurios valdo visatą, ir visos kitos žinios gali būti dedukcijos būdu išvedamos iš jų.

Protas gali pažinti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų, o ne kokius me patiriame.

Gamtos kūrinys – žmogus, kurį galima aprašyti ir suprasti reminatis gamtos struktūros ir funkcionavimo pažinimu.

Žmogus kaip „būtybė su trūkumais“ biologiniu požiuriu žmogus nevykes gyvūnas, žmogus yra neprisitaikęs gyventi gamtoje

Animal rationale (Aristotelis sakė, kad žmogus yra protingas gyvūnas, jo siela skiriasi nuo kitų gyvų būtybių, nes būdingas mąstymas)

Trancendentalumas (lot. Trancendes - peržengiatis) – žmogus šis tas daugiau nei gyvūnas, jam būdingas trancendentalumas

Individas ir visuomenė – žmogus siekdamas individo laisvės, gali pažeisti visuomenės interesus. Aukščiausia forma - kolektyvizmas

Meilė ir darbas - tarp bendravimo ir bendradarbiavimo. Darbą suvokia kaip sunkumą, o bendravimą, kaip kažką laisvo, malonaus. Savaitgalis – šventinis, darbo dėl to sunkios.

Nuo tada kai žmogus pradėjo mąstyti apie gyvenimą, gyvenimo beprasmiškumas visada buvo suprantamas kaip vyksmas ydingu užburtu ratu.

Filosofija antras kolis LSMU. (2014 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-antras-kolis-lsmu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:45