Filosofija egzaminui


Apriorizmo negandos. Metafizikos smukimas. Antiscientizmas. Dievo būties įrodymai analitinėje filosofijoje.

Filosofijos konspektas. Filosofijos objektas. Filosofijos statusas. Žmogaus santykis su pasauliu ir savimi. Filosofijos apibrėžtis. Etimologija. Mąstymo kritinė analizė. Nagrinėjamos problemos: a)būties, b)gėrio ir blogio, c)pažinimo. Filosofijos šakos. Filosofijos kilmė mitologija. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos skaidymasis. Metafizikos autoriteto smukimas. Specialiųjų mokslų atsiribojimas nuo filosofijos. Filosofija kaip mokslo filosofija. Scientizmas ir antiscientizmas. Filosofija ir kultūra. Daiktinė ir dvasinė kultūra. Filosofijos poveikis kultūrai. Filosofija kaip kultūros savimonė. Religijos poveikis filosofijai. Būties sąvoka. Pasaulio kilmė jonijos mokykla. Talis. Herakleitas. Parmenidas. Empedoklis. Anaksagoras. Demokritas. Daiktai ir idėjos. Sokratas. Platonas. Idėjų teorija. Materialus pasaulis. Aristotelis klausia kas yra esmės esmė. Dievas ir pasaulis. Abtrakcijos. Ikisokratikų dievo samprata. Logos? Panteizmas. Platono dieviška idėja. Dialektinis kelias. Netiesioginė dievotyra. Gryna aktualybė. Aristotelio nejudantis judintojas. Judėjimo šaltinis. Platoninės prielaidos. Būties priežastis. Tikėjimas ir protas. Dievo racionalumas. Dievo buvimo įrodymai. Besąlygiško gėrio. Nietzsche. Autentiškoji egzistencija. Analitinė filosofija. Demokrito ir platono dvejopas pažinimas. Aristotelio požiūris. Kantas. Apriorizmo negandos.


Filosofija nagrinėtina istoriškai, nes keitėsi jos nagrinėjamos problemos, keitėsi ir pačių filosofų požiūris į savo discipliną*. Antikoje tai buvo universalus mokslas, tyrinėjęs daiktų pradus. Tačiau iki šiol išliko domėjimasis būties, gyvenimo ir pažinimo pagrindais. Filosofai dabar deleguoja daiktiškojo pasaulio tyrimą kitoms mokslo sritims. Dabar tai daro fizika ar chemija.

Filosofija domisi žmogaus santykiu su pasauliu ir pačiu savimi. Nagrinėdama pažinimo pagrindus filosofija tyrinėja, ką ir kaip žmogus pažįsta, t. y. pažintinį žmogaus santykį su pasauliu. Tačiau pažinimas nėra vienintelis žmogaus santykio su pasauliu būdas, nes žmogus ir keičia, kuria, išgyvena pasaulį. Be to, filosofui rūpi ir žmogaus mąstymas, jausmai, siekiai, idealai, t. y. santykis su pačiu savimi.

XIX a. nuo epistemologijos atsiskyrė mokslo filosofija. Ši gvildena mokslo žinių įgijimo ir vertinimo būdus, jų sandarą ir raidą

Teorinė filosofija : metafizika, ontologija, kosmologija.

Praktinė filosofija: etika, kultūros filosofija, estetika.

Pagalbinė filosofija: epistemologija, mokslo filosofija, logika.

Klasikinė Europos filosofija atsirado senovės Graikijoje: gaikai pirmieji žmonijos istorijoje pradėjo vertinti grynai teorines žinias, t.y. tiesos ieškojimą dėl pačios tiesos, žinių gavimą dėl žinių. Žinojimas tampa savarankiška autonomine vertybe. Su teorinės nuostatos susiformavimu atsianda ir nauja žinių egzistavimo forma – žinios sudarė logiškais vienas su kitu susietų sprendinių/teiginių visuma arba TEORIJA, kuri aiškino tamtikrą reiškinių ratą. Sen. Graikijos filosofija atsirado vienu metu su mokslu, kuris pakeitė senovės Rytų proto/prieš mokslą. Iš pradžių filosofija ir mokslas mažai skyrėsi ir abi atsirado kaip mitologinio pasaulėvaizdžio paneigimas.

Mitologiniam aiškinimui būdinga : 1)mite veikia ir mirtingųjų likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami dievai ir pusdieviai; 2)naudojamasi poetiniais įvaiz-džiais; 3)mitas yra paprastas pasakojimas, paremtas tradicija*. Mitas tūkstančius metų tenkino žmogų pateikdamas atsakymus į klausimus apie žmogaus paskirtį ir lemtį, pasaulio prigimtį ir tvarką, laiką ir amžinybę.

. Pagr. mitologinio pasaulio supatimo principas – visų gamtos reiškinių ANTROPORMOFIZACIJA, t.y. pritaikymas tiems reiškiniams aiškinti tokių sąvokų, kuriomis žmogus aiškino savo paties ir kitų žmonių veiklą, t.y. skatinamą žmogiškų poreikių, interesų ir tikslų.

Pagrindinę mitologijos dalį sudaro kosmogoniniai mitai: juose pasakojama kaip nuoseklaus dauginimosi pasėkoje atsirado žmogų supantis kosmosas – pv. graikų CHAOSAS.

Mitologija skiriasi nuo religijos: relgija priešpastato gamtą ir ne-gamtą, šia-pusinį ir kita-pusinį pradą. Mitologijoje šių opozicijų nėra: tiesiog žmonės mitologiškai suvokia pasaulį. Religijos turinys yra tikėjimas. Išvystyots religjos, priešpastatančios save mitologijai yra monoteistinės religijos. Tarpinę padėtį užima politeistinės religijos, paplitusios ankstvosiose klasinėse visuomenėse.

Plėtojantis amatams ir prekybai, augant miestams, žmogui iškilo naujų ― aritmetikos, geometrijos, astronomijos ― žinių poreikis. Šios žinios paprastai buvo įgyjamos stebėjimo būdu. Netgi šių ne visada patikimų žinių atžvilgiu mitai ėmė atrodyti naivūs. Be to, ėmė silpti gimininiai ryšiai ir tradicija, kuria paremti mitai. Sužinojus apie kitokius svetimtaučių mitus, juos imta ginčyti.

Filosofija ir mokslas atsiranda kaip mitologijos paneigimas, bet pradžioje jų temaika yra panaši. Ankstyvieji filosofiniai mokymai ir mitologija turi vieną – gamtos reiškinių įvairovės atsiradimo ir vienovės – temą.

Atsiranda teorinis aiškinimas. Čia dievus ir herojus, veikiančius mite, keičia beasmenės stichijos*; poetinius įvaizdžius pakeičia tikslios sąvokos* ( atomo sąvoka ); laisvą pasakojimą keičia teorija*( theoria ― tyrimas ) ― loginiais ryšiais siejamų teiginių sistema ― kuri remiasi ne tradicija ir tikėjimu, bet proto argumentais.

Kodėl teorinis pasaulio aiškinimas gimė tuo metu palyginti jaunoje Graikijoje*?

Pirma , čia nebuvo įtakingo žynių luomo, kuris išlaikytų religinio mąstymo monopolį. Todėl čia buvo geresnės sąlygos laisvam, dogmų nevaržomam mąstymui.

Filosofija egzaminui. (2011 m. Sausio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:50