Filosofija ir mokslas


Filosofija ir moksla skiria. Filosofija kaip mokslas. Filosofija ir moksla skiria?. Kas skiria filosofija ir moksla.

Filosofijos referatas. “Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas. ” Filosofijos prasmę galima aiškinti įvairiai: aiškinantis filosofinės minties kitimą bėgant metams, tačiau mano nuomone, ją galima aiškinti ir lyginant filosofiją su mokslu. Aš pasirinksiu aiškinti antrąjį būdą, tai yra filosofiją lyginsiu su mokslu. Norint pradėti aiškinti “kas tai yra filosofija? ” reikia suprasti ribą, kuri skiria filosofiją ir mokslą. Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos ir mokslo skirtybės prasideda pačia kalba – ne terminijos, o santykio su žmoniškuoju asmeniu prasme. Kalbos atžvilgiu mokslas daro kažkokias išvadas, kurias apibendrina, tuo tarpu filosofija savas išvadas įasmenina, tai yra išskiria jų bendrinį pobūdį.


kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas. filosofijos prasmę galima aiškinti įvairiai: aiškinantis filosofinės minties kitimą bėgant metams, tačiau mano nuomone, ją galima aiškinti ir lyginant filosofiją su mokslu. Norint pradėti aiškinti kas tai yra filosofija? reikia suprasti ribą, kuri skiria filosofiją ir mokslą.

Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Dauguma žmonių iš filosofijos laukia nepaprastų atradimų arba ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintis objekto. filosofijos apibrėžti vienu sakiniu neįmanoma, nes ji liečia kiekvieną žmogų, todėl ji turi būti suvokiama, suprantama ir prieinama visiems.

Dėsniai yra grynai objektyvūs ir visuotiniai. Tačiau visiškai yra priešingai filosofijoje. ne filosofija moko, kad mąstymas ir būvimas yra tapatūs, bet hegelis. šis teiginys istorijoje yra ne kaip bendrinis filosofijos laimėjimas, o kaip išskirtinė hegeliškoji idėja. Hegelio asmenybė yra pririšta prie šios idėjos, nes jis yra jos autorius. Juk jis nėra kažkoks mąstymo ar buvimo tapatybės atradėjas kaip kolumbas amerikos, ne jis yra idėjos autorius. Todėl šią idėją galime suvokti tik su autoriumi, tačiau atitraukta nuo asmens ji yra niekas.

Daiktas moksle turi pirmenybę, juk mes kalbam moksle ne apie kažkokį mokslininką o visada stengiamės kalbėtis tik apie šalia jo buvusį daiktą. Šia prasme heideggeris ir nusako mokslinio pažinimo esmę: mokslas pirmąjį ir paskutinįjį žodį teikia išimtinai pačiam daiktui . M. Schelerio žodžiais tariant, mokslininkas tik metodo garsiakalbis , kuriuo prabyla daikto logikos apspręstas vyksmas .

šisai pirmasis ir paskutinis daikto žodis ir padaro, kad mokslas galioja visiems. Tai reiškia: mokslo pažinčių rinktis negalima. Žinoma mes galime suabejoti mokslinių išvadų tiesa, tokiu atveju mes patys turime galimybę patikrinti šią tiesą. Mes galėsime surasti tą tiesą, galbūt mes paneigsime arba įrodysime tą buvusią tiesą. Jei mūsų išvados prieštaraus, tai jos galios ir kitiems, vadinasi visose mūsų pastangose kalbės daiktas, o ne mūsų asmuo. Daiktas moksle tėra vienintelis tiesos matas. Daiktas panaikina mūsų laisvę, net n. Berdjaevas kildina mokslą iš būtinybės. Mokslas, pasak jo, esąs klusnumas: jo matmuo yra ne laisvė, o būtinybė ; būtinybei reikia paklusti, kitaip ji mums neatsiskleis. Tik būtinybės erdvė yra mokslo erdvė. Perėjęs į laisvą erdvę, mokslas liaujasi mokslo nėra.

  • Filosofija Referatai
  • 2010 m.
  • 10 puslapių (2974 žodžiai)
  • Kolegija
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Filosofija ir mokslas
    10 - 1 balsai (-ų)
Filosofija ir mokslas. (2010 m. Gruodžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-ir-mokslas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:29