Filosofija ir mokslo revoliucija


Filosofijos skaidrės. Filosofija ir XVII a. mokslo revoliucija. Įvadas. Filosofija ir mokslas (I). Filosofija ir mokslas (II). Filosofija ir mokslas iki XVII a. mokslo revoliucijos (I). Filosofija ir mokslas iki XVII a. mokslo revoliucijos (II). Filosofija ir mokslas po XVII a. mokslo revoliucijos (I). Filosofija ir mokslas po XVII a. mokslo revoliucijos (II). Filosofija ir mokslas po XVII a. mokslo revoliucijos (III). Filosofija ir mokslas po XVII a. mokslo revoliucijos (IV). Aristotelio požiūris. Galileo požiūris. Aristotelio ir Galileo požiūrių esmė. Požiūriai į mokslo ir filosofijos santykį (I). Sistemizuoti požiūriai į mokslo ir filosofijos santykį (II). Išvados. Naudota literatūra.


Įvadas. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir mokslas iki XVII a. mokslo revoliucijos. Filosofija ir mokslas po XVII a. mokslo revoliucijos. Aristotelio bei Galileo požiūriai, jų esmė. Sistemizuoti požiūriai į mokslo ir filosofijos santykį. Išvados. Naudota literatūra.

Siekiant išnagrinėti filosofijos ir XVII a. mokslo revoliucijos santykį bei pasekmes tikslinga aptarti pagrindinius filosofijos ir mokslo santykio bruožus: Pažanga. Moksle yra nuolatinis kilimas, ieškojimas kažko naujo. Filosofijoje grįžtama prie pamatinių klausimų [3]. Klausimai. Mokslas nekelia tokių klausimų, į kuriuos nebūtų įmanoma atsakyti. Mokslininkai išsprendę tam tikrą klausimą stengiasi pereiti prie kito. Filosofija kelia fundamentalius klausimus, į kuriuos atsakymai lieka atviri. Filosofai grįžta prie pamatinių klausimų nagrinėjimo [3].

Objektyvumas. Mokslas yra objektyvus. Filosofijoje vyrauja subjektyvumas, kuris yra neatsiejamas nuo asmenybės [3]. Profesija. Mokslininkai tyrinėja, o filosofai mąsto [3]. Tematika. Mokslas apima atskirus dalykus, apie kuriuos kiekvienas žinoti neprivalo. Filosofai apmąsto būties visumą [3]. Mokslas nuo filosofijos iš esmės skiriasi tuo, jog mokslas, skirtingai nei filosofija, nekelia tokių klausimų, kurie stabdytų mokslo pažangą [3].

Filosofija reiškė tą patį, ką mes dabar vadiname mokslu [2, p. 96]. Filosofija vakarietiškąja šio žodžio prasme atsirado senovės Graikijoje [2, p. 97]. Filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis žiniomis apie žmogų ir pasaulį, tai buvo universalus mokslas [1, p. 10]. Manyta, jog žmogaus prigimtį ir vietą pasaulyje lemia paties pasaulio prigimtis, todėl pirmieji filosofai daugiausia nagrinėjo daiktų pradus ir pasaulio reiškinių tvarką [1, p. 10].

  • Filosofija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (1062 žodžiai)
  • Filosofijos skaidrės
  • MS PowerPoint 72 KB
  • Filosofija ir mokslo revoliucija
    10 - 6 balsai (-ų)
Filosofija ir mokslo revoliucija. (2015 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-ir-mokslo-revoliucija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:24