Filosofija ir religija referatas


Filosofijos referatas. Įvadas. Dėstymas. -Išvados. Literatūra.


Filosofija nagrinėja idėjas, aiškinančias pasaulį, kalbančias apie žmogų. Filosofija neatsiejama nuo kasdieninio gyvenimo. Ji taip pat glaudžiai siejama su religija. Religijoje mes randame filosofiją lygiai taip pat, kaip filosofijoje religiją. Ir čia ir čia ieškoma ir trokštama pažinimo. Ir filosofijoje ir religijoje keliami esminiai – egzistenciniai klausimai, į kuriuos dažnai neina rasti atsakymų.

Filosofai iki šių dienų vienu pagrindiniu tyrinėjimo objektu laiko religiją. Pradedant romėnų ankstyvaisiais filosofais ( Platonu, Aristoteliu, Pitagoru), kurie stengėsi įminti žmogaus prigimties paslaptis.

Ištisus šimtmečius filosofai ir teologai stengėsi įrodyti Dievo buvimą bei religijos svarbą. Kai kurie didieji mąstytojai visą gyvenimą nuodugniai studijavo šias problemas. Platono formų pasaulyje tobuliausioji gėri forma yra tapatinama su Dievu. Aristotelio filosofinėje sistemoje Dievas yra pirminis judintojas, kurio valia pasaulis kinta, juda ir siekia tobulumo. Šie Dievo apibrėžimai yra filosofiniai. Platono ir Aristotelio filosofija tapo krikščionių teologijos dalimi ir veikė tolimesnę jos raidą. Visai teisingai kyla klausias: kokio Dievo buvimą stengėsi įrodyti filosofai ir teologai? Suprantama, jie stengėsi įrodyti krikščioniškojo Dievo buvimą. Jie tikėjo, kad krikščionių Dievas – vienintelis tikras Dievas. Bet Dievo buvimui įrodyti apreiškimo ir tikėjimo nepakako. Teko ieškoti proto argumentų, - tačiau tokių, kad neprieštarautų apreiškimui ir tikėjimui. Buvo daug bandymų įrodyti Dievo buvimą. Vienas pačių aktyviausių svarbių įrodymų – ontologinis argumentas, iš karto sudominęs mąstytojus. Šį ypatingą įrodymą suformavo Anzelmas, viduramžių vienuolis benediktinas. Anzelmas buvo pirmasis didis viduramžių teologas, scholastinės filosofijos pradininkas. Anzelmas norėjo rasti Dievo buvimo įrodymą, kuris būtų grindžiamas protu, tačiau tuo pačiu harmoningai derėtų su krikščioniškąja idėja. Jo argumentacija platoniška. Ji prasideda prielaida, kad idealas yra realesnis negu pati tikrovė. Lygiai taip pat Platonas įrodinėjo, kad gėrio forma realesnė už konkrečias gėrio apraiškas. Ontologinis įrodymas įsitvirtino filosofijoje ir neskubėjo išnykti.

Iš pradžių Bažnyčia kalbėjo graikiškai, Naujojo Testamento kalba, pirmasis iš Bažnyčios Tėvų, prakalbusių lotyniškai buvo Tertulianas (apie 160 – 220 m.), jis mėgino išdėstyti teologiją tiksliais teisės terminais. Ilgainiui Krikščioniškoji Bažnyčia suskilo į rytų ir Vakarų. Jos skyrėsi kai kuriomis filosofinėmis nuostatomis. Romos Bažnyčia patyrusi platonizmo įtaką, pulsuoja Dievo ir kūrinijos kirtingumu – pasaulis sukurtas iš materijos ir nėra dieviškas. Rytų Bažnyčia formavosi veikiama neoplatonizmo. Pagal ją, kūrinija yra emanavusi iš Dievo. Todėl Dievas ir jo kūrinija iš esmės nesiskiria. Filosofija visada kėlė pradžios klausimą. Ji žengė koja kojon su religija. Tai ją pagrysdama, tai atstumdama. Norint nuosekliai stebėti filosofijos ir religijos santykį, reikia sekti istorijos vyksmą – kylančių idėjų seką.

Teologas- filosofas Origenas ( apie 184 – 254 m.) vieninteliu apreiškimo objektu laikė Bibliją. Jis ypač artimas neoplatonizmui. Origenas tikėjo, kad būti išganytam reiškia tapti panašiam į Dievą. Žmogaus siela pakyla iš kasdienybės pasaulio į amžinybės sritį per Jėzų. Šios idėjos savo esme artimesnės graikų filosofijai ar gnosticizmui, o ne krikščionybei. Origeno įtaigus mokymas iš esmės paveikė Rytų Bažnyčios filosofiją.

Kalbant apie filosofijos santykį su religija, neįmanoma nepaminėti vokiečių filosofo Imanuelio Kanto ( 1724 – 1804 m.), kuris buvo pirmasis filosofas rėmęsis ne tik protu, bet ir formulavęs su juo susijusius klausimus. Jis gilinosi į proto galimybes bei ribotumą. I. Kantas teikė pirmenybę žmogaus valiai, kurioje ieškojo galutinių tiesų ir vertybių. Filosofas bandė suteikti naują požiūrį religijai, jis svarstė, kuo galima viltis? Taip jis ieškojo kelio į žmogiškąjį pažinimą. I. Kanto požiūris, kad idėjų pasaulis – grynojo proto sritis, yra neprieinamas racionaliam tyrinėjimui, pakeitė tradicinės teologijos požiūrį.

  • Filosofija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (3157 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Filosofija ir religija referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Filosofija ir religija referatas. (2015 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-ir-religija-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:48