Filosofija pirmas kolis LSMU


Filosofijos konspektas. Filosofijos kilmės, prigimtis ir esmė. Pasaulėžiūra. Pasaulėvaizdis. Vertybių sistema. Pagrindinės vertybių grupės. Religija. Teologija. Filosofija kilo iš mitologijos. Filosofija, religija, mokslas. Pagrindinės filosofijos problemų grupės. Pasaulio medžio simbolis. Filosofijos kilmės teorijos. Kantas suformavo klausimus, kurie rūpi filosfijai. Egzistuoja dvi sampratos, kad. Scientizmas. Filosofija ir kultūra. Kultūra. Filosofija. Universalūs ir specialūs mokslai. Medicina kaip socialinis reiškinys. Koks mokslas yra medicina? Ar medicina yra mosklas ar tik teoriniais moklais besiremiantis praktinė veikla? Filosofijos paskirtis. Filosofijos raidos etapai(koliuiAntikinė filosofija. Antikos filosofijos bruožai. Pagrindiniai antikos filosofijos bruožai. Pagrindiniai antikos filosofijos bruožaai. Graikai perėmė. Filosofijos ištakos. Filosofijos skirstymas. Mileto mokykla (VI a. Pr. M. EHeraklitas (544 - 484Epikūras (341 - 270Sokratas(469 - 399) „Aš žinau, kad nieko nežinau“. Platonas(428 - 347Sielos rūšys. Luomai. Kokios idealizmo apraiškos egzistuoja ir kur? Aristotelis. Pagrindinės daiktų atsiradimo priežastys. Stoikų mokykla. Seneka ( 4 m. Pr. M. E. – 65 m. M. Aurelijus (121-180 m. Viduramžių filosofija. Teocentrinė paradigma. Filosofinės idėjos. Aurelijus Augustinas (354 - 430Teocentrinė paradigma. Tomas Akvinietis (1225 - 1274Teocentrizmo virsmas antropocentrizmu. Sąsajų palyginimas su kosmocentrine paradigma. Renesanso idėjos lietuvoje. Paracelso medicinos filosofija. N. Makiavelis „valdovas“. Modernios filosofijos paradigma. Naujųjų laikų filosofija XVII – XVIII a. Socialinė – politinė filosofija. Gamtamoklinė filosofija. Žinios yra jėga. XIX a. Filosofija. Artūras Šopenhaueris. Frydrichas Nyčė (1844-1900XX a. Filosofijos paradigmos. Neopozityvumas (loginis empirizmasXX a. Pozityvimas atgimsta kaip neopozityvizmas. Prasmės kriterijus. Rudolfas Carnapas (1891-1970Karlas R. Popperis (1902-1994Fenomenologija. Intencionalios analizės metodas. Egzistencializmo filosofijos esmė. Struktūralizmas. Postrūkturalizmas. Panoptizmas. Postmodernizmas. Pagrindiniai vartotojų visuomenės bruožai Z. Bauman.


Pasaulėžiūrą bandė paaiškinti mitai. Mitas – tai išgalvotas pasakojimas, laiudies fantazijos vaisius, kuris rėmėsi iliuziniais vaizdiniais, veikiančiais žmogaus sąmonę. Mito paskirtis – apibendinti ir paaiškinti gamtos ir visuomenės reiškinius. Mitai kūrė tam tikras taisykles, sankcionavo visuomenės gyvenimo normas.

Religija – tai tikėjimas kažkuo antgamtiška, kažkuo stipriau nei žmogus.

Religinis kultas – sąmonė realizuojasi praktinėje tikinčiųjų veikloje, tai visuma praktinių veiksmų.

Religinė organizacija – religinės bendruomenės, susivienijimai, tikėjimo ir apeigų bendrumo pagrindu.

Teologija – mokslas, apie religijas. Ji duoda atsakymą į visus pasaulėžiūrinius ir vertybinius klausimus. Teologinis mąstymas atsisako abejonės, o filosofinis mąstymas prasideda klausimu, keliant tą klausimą abejone. Mąstau, vadinasi esu.

Teologija prasideda atsakymu, nėra abejonės, filosofija prasideda klausimu, visada viskuo abejojama

Filosofijos kilmės teorijos sako, kad filosofija individo lygmeny kilo iš:

Antropomorfizmas – žmogus nesugeba išsirinkti savęs iš aplinkos, žmogiškos savybes perkelia gamtai

Atsirado nuomonių, kad filofija turi būti pertvarkyta į mokslo filosofiją. XX a mokslo filosofijos uždavinys – mokslo žinių ir vertinimo būdų tyrimas

Scientizmas – žmogiško pažinimo suvedimas tik į mokslinį pažinimą. JO šalininkai neigia metafizinio pažinimo vertę ir mano, kad pažinus tėra metematiniai ir jusliniai objektai.

Antiscientizmas – priešingas požiūris, filosofija kitos prigimties, priimtina mastymo kalba, mastymo budas, ir tai nebutinai susije su patyrimu.

Daiktinė – sudaro diaktai technologijos, gamybos būdai, tai ką žmonės sukūrė, tai kas nulėmė žmogaus gyvenimo sąlygas

Filosofija vyst4si ne kaip mokslas progresyviai,t..y kai senos teorijos buvo pakeiciamos naujomis, padaromi vis nauji atradimai, bet komuliatyviai – seną papildyti nauju.

Pirmiausia turime pažinti mus supantį pasaulį, kad galėtume jame rasti savo vietą, išmokti jame gyventi ir imtis veiklos. Tai ir yra svarbiausia filosofijos teorijos uzduotis.

Pietų Italijos miestuose, Sicilijos salose ir galiausiai pačioje Atėnuose Via. pr. M.e. suklėstėjo VI- V a. Pr.m.e.

Valstybės teorija. Totalitarizmo ištakos. Valstybingumą kildina ne iš žmogiškojo poreikio kurti, o iš individo silpnumo

Aristotelis (384-322) sielos samprata : kunas + siela – nenuvertino kūno. Sielą turi ir gyvūnai ir augalai.

Etika ir valstybės teorija – gera valstybė yra ta, krui tarnauja bendram labui. Ideali – pritaikyta prie piliečių poreikių

Gnoseologija iracionali – ji skelbė, kad tiesa yra ne tik tai, ką galima pažinti protu, bet ir tai kas atitinka vidinius išgyvenimus. Tai kuo tikima.

Antropologija – žmogus suskurtas panašus į Dievą. Jo prigimtis dvilypė:siela ir kūnas. Kad galėtų savo kūniškumą, nuodėmingumą, žmogui reikalinga religijos ir bažnyčios pagalba.

Nuo juslinio pasaulio žmogus juda gylyn į save, o pažindamas save – artėja prie Dievo.

Blogio problema žmogui kelia problemas, tačiau blogio prigimtis žmogiška, o gėrio – dieviška. Žmogus atsako už blogį.

SIELA – nemateriali, amžina, dieviška. JI negali būti kūno savybė, jos negalima tapatinti su biologinėm funkcijom. AMŽINYBĖ

Kuri laiko dimensija – praeitis, dabartis ar ateitis - yra reikšmingiausia? DABARTIS – čia ir dabar mūsų siela sugeba prisiminti ir dabar galima keisti praeities klaidas, ir planuojame ateitį dabartyje.

T. Akvinietis „reabilitavo“ kūną, sakydamas, kad ne kūnas kaltas, jog žmogus nusideda, o valios nebuvimas leidžia nusidėti.

Šalia ligos labai reikšminga kančia. Liga – labai svarbu apsivalyti nuo nuodemingumo. Ir sirgti yra jega, nes vienuoliai ir kunigai tave islaisvina is kancios ir ligos. Kančios savoka susieta su religija ir krikscioniska filosofija. Daktarai slaugantys buvo priartinami prie dievo.

Filosofija pirmas kolis LSMU. (2014 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-pirmas-kolis-lsmu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:30