Filosofija špera


Mokslo demarkacijos problema. Antikinis atomizmas. Kanto ir nietzsche metafizikos kritika. Graikų gamtos filosofija špera. Kantas apie fenomenus ir noumenus. Kantas noumenai ir fenomenai. Noumenai. Filosofijos spera. Tiesos samprata filosofijoje. Monistine samprata filosofijoje.

Filosofijos Špera. Filosofijos kilmė. Filosofinio ir mitinio mąstymo santykis. Filosofijos“ apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir „prado“(arche) sąvoka. Pagrindinis klausimas. Elėjos mokykla: parmenido „būties“ samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata. Antikinis atomizmas. Platono „idėja“. Aristotelio „forma“ ir „materija“. Būties hierarchija. Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis posūkis filosofijos istorijoje. R. Descartes dievo buvimo „įrodymas“. R. Descartes dualizmas. Materialistinis monizmas. Imaterialistinis monizmas arba sujektivusis idealizmas. I. Kanto fenomenai ir noumenai. G. Hegelio pasaulinis protas. F. Nietzsche‘s metafizikos kritika: „galios valia“. F. Nietzsche‘s moralės genealogija. E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas. Heideggerio „būties“, „nieko“ ir „esinio“ samprata. Wittgeinsteino loginė ontologija. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos kaip akivaizdumo samprata. Koherencinė tiesos samprata. Pragmatinė tiesos samprata. Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoikų etika. Utilitarizmas. Emotivizmas.


Filosofija atsirado kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Nors filosofai mitus vertino kritiškai, bet dirvą filosofijai atsirasti parengė būtent mitologinio pasaulio aiškinimas. Laikui bėgant mitai ėmė atrodyti naivus, ne tokia svarbi tapo ir tradicija, socialinės raidos procesai kėlė žmonėms naujų problemų. Atsiranda teorinis pasaulio aiškinimo būdas(vii a. Pr. Kr. ) – filosofija(phileo-myliu, sophia-išmintis, pitagoras). Filosofija atsiranda graikijoje, nes: 1) graikijoje nebuvo įtakingo žinių luomo, todėl susiklostė kur kas geresnės sąlygos laisvai dogmų nevaržomai kritinio mastymo plėtotei; 2) žmogus graikijoje buvo kur kas laisvesnis, galėjo laisvai reikšti savo nuojau pats filosofijos apibrėžimas yra svarbi filosofijos problema. Filosofiją gan sunku, jeigu apskritai įmanoma apibrėžti vienareikšmiškai. Štai keletas filosofijos apibrėžimų.

Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogau santyki pasaulių ir pačiu savimi.

  • Filosofija Šperos
  • 2011 m.
  • 1 puslapis (3167 žodžiai)
  • Filosofijos šperos
  • Microsoft Word 20 KB
  • Filosofija špera
    8 - 1 balsai (-ų)
Filosofija špera. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:45