Filosofija špera

Darbo tema
Posukis filosofija. Pasaulio pradu problema jonijos filosofijoj. Emotivizmas. Kantas fenomenai ir noumenai. Mokslo demarkacijos problema. Monistine samprata filosofijoje.

Aprašymas
Filosofijos kilmė. Filosofinio ir mitinio mąstymo santykis. Filosofijos“ apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir „prado“(arche) sąvoka. Pagrindinis klausimas. Elėjos mokykla: parmenido „būties“ samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata. Antikinis atomizmas. Platono „idėja“. Aristotelio „forma“ ir „materija“. Būties hierarchija. Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis posūkis filosofijos istorijoje. R. Descartes dievo buvimo „įrodymas“. R. Descartes dualizmas. Materialistinis monizmas. Imaterialistinis monizmas arba sujektivusis idealizmas. I. Kanto fenomenai ir noumenai. G. Hegelio pasaulinis protas. F. Nietzsche‘s metafizikos kritika: „galios valia“. F. Nietzsche‘s moralės genealogija. E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas. Heideggerio „būties“, „nieko“ ir „esinio“ samprata. Wittgeinsteino loginė ontologija. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos kaip akivaizdumo samprata. Koherencinė tiesos samprata. Pragmatinė tiesos samprata. Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoikų etika. Utilitarizmas. Emotivizmas.

Ištrauka
Filosofija atsirado kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Nors filosofai mitus vertino kritiškai, bet dirvą filosofijai atsirasti parengė būtent mitologinio pasaulio aiškinimas. Laikui bėgant mitai ėmė atrodyti naivus, ne tokia svarbi tapo ir tradicija, socialinės raidos procesai kėlė žmonėms naujų problemų. Atsiranda teorinis pasaulio aiškinimo būdas(vii a. Pr. Kr. ) – filosofija(phileo-myliu, sophia-išmintis, pitagoras). Filosofija atsiranda graikijoje, nes: 1) graikijoje nebuvo įtakingo žinių luomo, todėl susiklostė kur kas geresnės sąlygos laisvai dogmų nevaržomai kritinio mastymo plėtotei; 2) žmogus graikijoje buvo kur kas laisvesnis, galėjo laisvai reikšti savo nuojau pats filosofijos apibrėžimas yra svarbi filosofijos problema. Filosofiją gan sunku, jeigu apskritai įmanoma apibrėžti vienareikšmiškai. Štai keletas filosofijos apibrėžimų.
Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogau santyki pasaulių ir pačiu savimi.

Kategorija Filosofija Filosofijos šperos

Tipas Šperos

Įkeltas 2011 m.

Reitingas