Filosofija terminas FORMA


Filosofijos aprašymas. Tomas Akvinietis. Henri Focillono. Klaivo Belo. Naudota literatūra ir šaltiniai.


Forma (graikų ir viduramžių Europos filosofijoje), tai, kas daiktą daro tokį, koks jis yra. Platono požiūriu forma – nematerialus, savarankiškas objektas, kurio negalima patirti pojūčiais, o tik suvokti protu. Taigi, arklys yra tik apskritai arklio formos apraiška. Pasak Aristotelio, formos egzistavo tik drauge su materija: arklys – tai materijos gabalas, turintis arklio formą, tai yra esmines arklio savybes bei sugebėjimus. Tačiau Aristotelis, kaip ir vėlesni viduramžių filosofai, nepaaiškino, ar kiekvienas individas turi savitą formą, ar forma – bendra visai rūšiai. Platono filosofijoje Forma paprastai rašoma didžiąja raide ir yra jo vartojama žodžio „idėja“ sinonimas. [2]

1. daikto pavidalas, kontūrai. – ko nors sutvarkymas, sandara.2. Platono filosofijoje – pirminis visą ko pradas, idėja, Aristotelio filosofijoje – aktyvioji būties pusė. [3]

Svarbu paminėti ir tam tikrą istorinę kryptį (meno, literatūros, muzikos), kuri orientuojasi ir kildinama iš formos termino.

Formalizmas būtent mene, literatūroje ir muzikoje yra formos ir formalių struktūrų absoliutinimas kartu nepakankamai vertinant turinį. Formalizmas siaurąja prasme nurodo XX a trečiojo dešimtmečio Rusijos literatūros teorijos mokyklą. [5]

XIX a. II pusėje Europoje atsiranda formalizmas. Formalistinę meno filosofija vysto filosofai formalistai – K. Fiedleris, A. Rieglis, H. Wolfflinas, J. Dewey ir kiti. Formalistai pasiriboja vien tik forma, vengia turinio analizės. Estetinę vertę galima išanalizuoti tik remiantis forma ir struktūra.

Filosofija terminas FORMA. (2015 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofija-terminas-forma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 06:00