Filosofija

Įvadas. Atgimimo laikotarpio ypatybės. Filosofija ir religija. Atgimimo filosofijos šaukliai. Šešios atgimimo filosofijos tendencijos. Renesansas ir humanizmas. Renesanso socialinė filosofija. Niccolo machivelli. Politinės veiklos samprata nikolo makiavelio veikaluose. Niccolo machivelli kūryba. Išvados. Literatūra.

Biografija. Kūryba. Pagrindinės idėjos. Filosofija. Antžmogis. Apie meilę. Apie kančią. Apie moralę. Apie tiesą. Apie žmogų. Vilhelmas frydrichas nyčė garsus xix – xx a. Filosofas. Savo pažiūromis įnešęs daug naujų vėjų į tuometinį vokietijos aristokratų gyvenimą, padėjęs jiems suformuoti savo pasaulėžiūrą. Jis bandė pakeisti nusistovėjusią vertybių sistemą ...

Įvadas. Laisvės samprata filosofijoje. Kanto pažiūros. Ar iš tiesų žmogus laisvas, jeigu jis turi atlikti pareigą tik dėl pačios pareigos? Autonomijos ir laisvės samprata kanto filosofijoje. Laisvė ir protas i. Kanto filosofijoje. Descartes – kanto laisvės sampratos priešininkas. Išvados. Literatūra. Darbo tikslas – nusakyti laisvės sampratą i. Kanto moralės filosofijoje.

Sofistai ir Sokratas. Kas yra filosofija? Platono idejų pasaulis. Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Mileto mokykla. Elejos mokykla. Heraklitas, Pitagoras ir Demokritas. Aristotelis. Filsofijos atsiradimas.

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Filosofija ir religija. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Būties aiškinimas platono filosofijoje. Būties aiškinimas aristotelio filosofijoje. Voliuntarizmas – valios ir proto santykis(shopenhaueris). Pažinimą aukštinančios filosofijos sąvokos. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė ...

Kantas prolegomenai. Grynojo proto kritika ir nauja metafizikos programa. Metafizika kaip mokslas. Pastangos paaiškinti prolegomenus. Kaip galimas pažinimas grynuoju protu? Kantiškosios etikos supratimas. Apibendrinimas.

Aurelijus augustinas, viduramžių krikščioniškasis filosofas. Didelę reikšmę savo darbuose skyrė laiko sampratai. Ryškiausiai augustino laikas atsispindi jo "išpažinimų" knygoje. Taigi koks tas augustino laikas? Dieviškasis? Ciklinis? Ar nuolat besikeičiantis? Įvadas. Aurelijaus augustino laiko samprata. Išvados. Literatūra.

Apžvalga. Septintojoje knygoje platonas toliau tęsia gėrio sampratą. Dar viena sokrato figūra, uolos alegorija, sulaukia filosofinio piligrimo. Tai pats detalizuočiausias platono aprašytas paveikslas ir, neabejotinai, pats svarbiausias. Analizė. Valstybių svarbiausia alegorija, skirta sutraukti visas platono formų teorijas, yra uolos alegorija – ši alegorija yra geriausias įrodymas, ...

Įvadas. Imanuelio kanto etikos užuomazgos. Imanuelio kanto kategorinis imperatyvas. Imanuelio kanto laimės samprata. Imanuelio kanto laisvės samprata. Imanuelio kanto etikos kritika. Išvados. Naudota literatūra.

K. Jasperso filosofijos samprata. Kas yra filosofija? K. Jasperso samprata apie būtį. Filosofijos ištakos. Filosofuojančio žmogaus nepriklausomybė. Filosofinis gyvenimo būdas. Literatūra. Kas yra filosofija ir ko ji verta - ginčijamas dalykas. Kartais iš jos laukiama nepaprastų atradimų , o kartais ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintis objekto. Filosofija yra laikoma ...

Konspektas apie visus antikos filosofus, jų pagrindines idėjas. 1) joniečių gamtos filosofija antikos filosofija 6 a.pr.Kr. – 6 a.po.Kr pagoniška ir krikščioniška nuo 2 a.po Kr. TALIS ( iš chermeneutikos ir polemikos). Kas yra pasaulio pradžia? Pasaulio pradas –Vanduo (jusliškai nesuvokiamas, o išmąstomas) pirmoji metafizinė tikrovė. Dvisklaida (daikto pavidalai jusminis ...

Įvadas. Platonas. Platono ,,idėjos“ ir ,,daiktai“. Platono ,,valstybė“. Išvados. Literatūra. Antika - daugiau kaip tūkstantį metų trukęs senovės graikijos ir senovės romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis, arba tik senovės roma ir graikija. Antikinėje civilizacijoje būta visko: ir pakilimo ir nuosmukio periodų. Savo apogėjų ji buvo pasiekusi aristotelio laikais. Po ...

Moralė kaip antinatūra. Būna metas, kai visos aistros yra absoliučiai lemtingos, kai jos savo tamsiu sunkiu prislegia savo auką,- o vėliau, daug vėliau jos susituokia su dvasia, "įsidvasina". Tą pačią priemonę - išpjovimą, sunaikinimą - instinktyviai pasirenka kovodami su geiduliais tie, kurie yra pernelyg silpnavaliai, pernelyg išsigimę, kad sugebėtų juos apriboti. ...

Liucijus Anėjus Seneka (4m.pr.kr-65 po kr.) - romėnų filosofas retorikas, poetas, tragedijų autorius, valstybės veikėjas, Nerono mokytojas, gimęs Ispanijos mieste Korduboje, filosofija susidomėjęs dar jaunystėje. Užsiėmimą filosofija jis suvokė ne tik kaip pasaulėžiūros formavimą, bet kaip ir savęs tobulinimą. Visą gyvenimą jis stengėsi tobulinti sielą, ragino ir kitus ...

Dekartas. Filosofijos pradai. Nusigręžiama nuo visų įmanomų autoritetų ir atsiremiama vien į protą. Norint atrasti tikrąjį pažinimą Renė Dekartas siūlo suabejoti viskuo kuo įmanoma ir tikru laikyti tik tai kas protui yra visiškai aišku. Tačiau jisai sako, kad abejojimu nereikia vadovautis savo poelgiuose. Įsivaizduokime paprastą situaciją : man reikia pereiti gatvę. Dar ...