Filosofija (16)

S. Kjirkegoro (Kierkegaard), XIX a. danų religinio mąstytojo, likimas filosofijos istorijoje susiklostė gana savotiškai. Kol buvo gyvas, jis, kaip filosofas, nebuvo žinomas ne tik Europoje, bet ir pačioje Danijoje. Amžininkai jį žinojo daugiau kaip talentingą religinio pobūdžio rašytoją. Pradedant mūsų amžiaus 3-ju dešimtmečiu, S. Kjirkegoro idėjos tartum naujai atgimsta ...

Uždaviniai. Supažindinti su skysčio sąvoka. Aptarti skysčių tekėjimą ir dėsningumus. Aptarti apie slėgį stovinčiuose ir tekančiuose skysčiuose. Darbo tikslas. Aptarti fizikinius skysčius susijusius su žmogumi. Skysčiai yra takūs, jų formą įprastinėmis sąlygomis nulemia indo forma. Skysčio molekulės neturi fiksuotos padėties – jos laisvai juda visame tūryje, ...

Istorinė apžvalga. Ankstyvoji graikų natūrfilosofija. Jonėnai. Italikai. Elėjiečiai. Materialistinė ir humanistinė graikų filosofijos. Materializmas. Humanizmas. Sokrato moralės filosofija. Literatūra. Daugiau kaip prieš 5000 m. Artimuosiuose Rytuose atsiradus pirmosioms vergovinėms valstybėms, jų ideologija buvo grįsta religija. Valdantieji sluoksniai kildino save iš dievų. ...

Socialinės problematikos formavimasis antikoje. Turinys. Istorinė apžvalga. Ankstyvoji graikų natūrfilosofija. Jonėnai. Italikai. Elėjiečiai. Materialistinė ir humanistinė graikų filosofijos. Materializmas. Humanizmas. Sokrato moralės filosofija. Literatūra.

Sokratas. Sokratiškos mokyklos. Platonas. Aristotelis. Vergvaldžių visuomenės smukimo epochos etiniai mokymai. Epikūras. Stoicizmas. Neoplatonizmas. Sokratas ( 1470 – 1399 iki Naujųjų Amžių) pirmasis etikos istorijoje moralistas – švietėjas. Sofistai perorientavo filosofiją iš gamtos mokslo į mokslą apie žmogų, kurio būtį jie suprato pakankamai įvairiapusiškai. Daug ...

Sokrato apologijos analize. Sokratas – vienas žymiausių antikos filosofų. Jo veikla buvo mokyti žmones doros, tiksliau sakant, lavinti jų protą, kad jo dėka būtų pasiekta dora. Tokią veiklą jis laikė savo gyvenimo prasme.

Įvadas. Asmenybė. Gyvenimas. Pažiūros. Sokrato filosofinės idėjos. Dorybės samprata. Sokratizmas. Mokiniai. Išvados. Literatūra.

Sokrato pažiūros. Etines sokrato pažiūras. Sokrato logika. Sokratizmas. Mokiniai. Sokratas, panašiai kaip sofistai ir dauguma jo meto žmonių, domėjosi tik žmogumi. O žmoguje jį domino vien tik tai, ką manė esant svarbiausia ir kartu galima pakeisti bei pagerinti: „domėjosi jis, - teigia aristotelis, - vien etikos reikalais, o gamta nesidomėjo visiškai", sakė, kad medžiai ...

Įvadas. Šeima yra svarbiausia žmogaus ir visuomenės gyvenime. Šeimos sąvoka. Šeimos funkcijos. Šeimos gyvensenos vertybės. Meilė ir atsakomybė. Ištikimybė. Išvados. Panašu, jog šeima šiandien yra tapusi keistai susvetimėjusia tema. Viena vertus, visi žino, kas ji yra. Juk kiekvienas (bent kol kas) turime motiną, tėvą, dažnas - taip pat ir seserų ar brolių, vaikų. Kita ...

Tiesa, kaip pažinimo idealas. Jau senovėje pažinimo per tiesą problema buvo labai svarbi. Iš pradžių gnoseologija dar nebuvo atskiras mokslas. Savarankiška ji tapo sofistų, vėliau platono ir aristotelio filosofijoje. Apžvelgsime kelių filosofų apmąstymus, tiesos sampratą. Naudota literatūra.

Turinys. Įvadas. Klasikinė tiesos samprata. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Išvados. Naudota literatūra. Filosofijos mokslas yra tiek pat svarbus,kaip ir matematikos, fizikos bei kitų dalykų mokslai. Su filosofija susiduria įvairių pakraipų žmonės. Dainininkas kuria dainas, poetas – eilėraščius, architektas – ...

Tiesos jėga prieš prievartą. Teisingumas. Bendrasis teisingumas. Mainų teisingumas. Padalijimo teisingumas. Tiesos problema, arba gando apie metafizikos mirtį paneigimas. Nepasitenkinimas klasikine tiesos koncepcija. Kiti keliai į tiesą. Kas yra už loginės tiesos? Pabaigai. Naudota literatūra.

Tiesos sampratos. Įvadas. Įvairios tiesos sampratos. Vienas žymiausių sofistų Protagoras yra pirmasis senovės graikų mąstytojas išreiškęs požiūrį, kad žmonės tikrovę pažįsta tik savo interesų ir galimybių ribose, kad pažinimas neatsiejamas nuo jų kasdieninių praktinių poreikių. Apibendrinimas. Literatūra.

Įvadas. Tikėjimas Kierkegardo filosofijoje. Didžioji dalis to, ką mes žinome mus pasiekia ne per patyrimą, o per kalbą. Tikėjimas Platonui yra prastas žinojimas, žemiausio lygio. Aš žinau tai, ką patiriu. Tikėjimas yra santykis su kalba. Išvados.

Akvinietis, Tomas (Thomas Aquinas) – vienas iš labiausiai žinomų viduramžių mąstytojų (1225 – 1274), dominikonų vienuolių ordino narys, ryškiausias scholastinio mokymo atstovas, kartu su Augustinu padarė didelę įtaką teologijos vystymui, katalikų bažnyčios laikomas vienu iš šventųjų. Griežtai laikėsi Aristotelio filosofijos, kurio darbams išleido komentarus.