Filosofijos egzaminas konspektas (2)


Filosofijos konspektas. Pažintinių žmogaus sugebėjimų sampratos ištakos Antikoje. Elėjos mokykla. Demokritas pirmas suskaidė pažinimą į dvi pakopas jutiminį ir proto. Sofistai agnosticizmo pradininkai filosofijoje. Pasaulis yra nepažinus. Tiesos pažinimo kelias Sokrato filosofijoje. Samprotavimas dialogo būdu. Pažinimo objekto samprata ir jos pagrindimas Platono filosofijoje. Ta būtis tai idėjų būtis. Mąstymas ir protas. Platonas interpretavo pažinimą kaip prisiminimą. Indukcinio ir dedukcinio metodų skirtumo aiškinimas Aristotelio filosofijoje. Remiantis 2 prielaidom sudaroma viena išvada. Šis samprotavimas neduoda naujų žinių bet padeda sutvarkyti jau esamas. Indukcinė logika. Trys tikėjimo ir žinojimo aiškinimai viduramžiais. Tikėjimas ir Dievas yra žinojimo šaltinis. Tikėjimo ir žinojimo tiesų atskirimas. Tačiau jos yra vienodai vertingos. Siekimas suderinti. Universalijų problema. Empiristinė pažinimo samprata jos pagrindai ir trūkumai. Racionalizmo pažinimo samprata jos pagrindai ir trūkumai. Ieškant tiesos galima pasikliauti tik protu. Subjektyvistinė pažinimo samprata jos ištakos pagrindimas neatsakyti klausimai. Žinojimo išraiška jam yra sąvokos , o tyrimo metodas empirinis. Vadinasi žmogaus sąmonė iš prigimties yra švari o žinojimas palaipsniui atsiranda iš patirties. Kanto pažinimo teorijos prielaidos. Savo pažinimo teorijoje jis sujungė dvi iki šiol buvusias priešingas pažiūras empirizmą ir racionalizmą. Kokias žmogaus pažintines galias skiria Kantas ir kuo tai reikšminga. Pažinimo objekto subjekto ir jų santykio supratimas Kanto filosofijoje. Tiesos vaidmuo pažinimo procese. Tiesos objektyvumo ir santykinumo aspektai. Objektyvumo ir absoliutumo. Klasinė ir šiuolaikinės tiesos teorijos. Klasinė tiesos teorija. Akivaizdumo teorija. Loginė teorija koherencinė. Pragmatinė tiesos samprata. Tikimybinė tiesos samprata. (. ( mažai. Žmogus Antikos filosofijoje protas dora laimė. Žmogaus ir valstybės sąveika Platono ir Aristotelio filosofijoje. Dievas ir žmogus krikščioniška žmogaus vertingumo samprata. Moralumo kriterijų problema Kanto filosofijoje. Asmenybės idėja. Gera valia. Laivės problema. Religija ir moralė. Mokslas ir moralė. Egzistencija kaip žmogaus būties išraiška. Ribinės situacijos kaltė kančia mirtis ir jos ribinės situacijos. Gyvenimo prasmės problema. Prasmingumopaieškos būdai ir sritys. Žmogus laisvės subjektas. Laisvė ir atsakomybė. Laisvo apsisprendimo realizacijos galimybės gamtoje ir visuomenėje.


1.

(aiškinamasis pažintinis santykis su tikrove. 2 skirtingi atsakymai siūlomi :1)kad pasaulis pažinus 2)kad pasaulis nepažinus.(agnosticizmas)) Laikantis teorijos,kad pasaulis yra pažinus,reikia atsakyti į klausimą kokie sugebėjimai leidžia jį pažinti.Čia susiduriama su jutimų ir proto vaidmeniu. Empiristinė-jutiminė pozicija,o racionalistinė-proto. Jos toliau naugrinėjamos: )

Elėjos mokykla.

Pabrėžė proto vaidmenį.

Parmenido tezė ‚‘‘mes nuolat apie kažką mąstome‘‘.Mūsų mąstymo turinys yra būtis.

Tik protas gali liudyti būtį,nes jutimai fiksuoja tik tikrovės tėkmę,judėjimą.Tai ką juntame nėra tikroji būtis,todėl jos pažinimas nėra tikras.

Demokritas.

Labiau pabrėžė jutimų vaidmenį pažinime.

Savo pasaulio esmę grindė atomų judėjimu.Teigė,kad judėdami atomai dirgina jutimo organus ir taip susidaro daikto vaizdas.Jutimai mums garantuoja pažinimo tikrumą.Jeigu tai juntame,vadinasi tai yra.Tačiau vien jutimais kas tai pasakyti negalima,todėl čia jau reikia remtis protu.Demokritas pirmas suskaidė pažinimą į dvi pakopas : jutiminį ir proto.

Sokratas.

Rėmėsi protu.

2.Sofistai-agnosticizmo pradininkai filosofijoje.

Agnosticizmas teigė,kad pasaulis nėra pažinus.

Sofistai pirmieji sutelkė dėmesį į žmogų. Traktavo žmogų kaip visatos centrą. Teigė,kad žmogus yra visų daiktų matas.Tai leido teigti,kad pasaulis yra toks,kokį jį mato žmogus,koks jis mums atrodo ir daryti išvadą,kad žmogus negali nustatyti,kokia tikrovė yra iš tikrųjų.Būtent todėl čia pasaulis yra nepažinus.

Anot sofistų,žmogus tegali vadovautis savo nuomone,kurią susidaro remdamasis patyrimu.Kadangi žmonių nuomonės nesutapdavo ,sofistai suabejojo tikrovės objektyvumu ir pažinimu.Sofistai pasuko ne žinių tikrumo,bet jų teisingumo paieškos kryptimi.Jie pirmieji pabrėžė pažinimo subjektyvumą.

3.Tiesos pažinimo kelias Sokrato filosofijoje.

Skirtingai nei sofistai manė,kad egzistuoja objektyvi(bendra) tiesa,o ne vien subjektyvios nuomonės.Žinojimas Sokratui,tai ne galutinės žinios,o nuolatinė tiesos paieška,nes jos mes negalime gauti baigtiniu pavidalu.Anot Sokrato žmogus turi siekti tiesos bendromis pastangomis,nuolat keldamas klausimus ir ieškodamas atsakymų.

Priemonė-Samprotavimas dialogo būdu: (taip siekiama tikrosios tiesos)

  • Filosofija Konspektai
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (6704 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Filosofijos egzaminas konspektas (2)
    10 - 8 balsai (-ų)
Filosofijos egzaminas konspektas (2). (2015 m. Vasario 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzaminas-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:16