Filosofijos egzaminas konspektas klausimai - atsakymai


Filosofijos konspektas. Egzamino klausimai filosofijos kilmė ir esmė. Būties sampratos senovės graikų natūrfilosofijoje. Platoniškojo idealizmo esmė. Aristotelio metafizikos esmė. Būties pažinimo problema scholastinėje filosofijoje. Dekarto ontologija ir jos įtaka Naujųjų amžių filosofinei minčiai. Racionalistinės monistinė ir pliuralistinė ontologijos. Empirizmu grindžiama materialistinė ontologija. Hobbes’o ir. Locke’o darbuose. Filosofinis agnosticizmas. Kanto transcendentalinės metafizikos esmė. Dialektika kaip pažinimo metodologija ir būties bei mąstymo vienybės išraiška. Determinizmo problema. Tiesos problema filosofijoje. Pozityvistinė tikrovės pažinimo programa. „ Lingvistinio posūkio filosofijoje “ esmė. Žmogiškos būties egzistencinės problemos. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Žmogus ir visuomenė. Demokratinio valdymo esmė.


Kiekvienas filosofas pateikia skirtingus filosofijos apibrėžimus.

Filosofija – tai, kas išlaisvina žmogų iš iliuzijų ir veda tiesos link. (Platonas)

Visuose moksluose esama pakilimo, pažangos, o filosofijoje pažangos nėra.

Mokslas siekia objektyvumo, o filosofijoje yra subjektyvumas, kuris neatsiejamos nuo asmenybės.

Mokslo žinios apima atskirus objektus, o filosofija apmąsto būties visumą.

Filosofija remiasi proto, o ne Apreiškimo tiesomis; logikos argumentais, o ne tikėjimo dogmomis.

Teologija artima filosofijai, kad kalbama apie bendrus visiems rūpimus dalykus.

Arche „būtis kaip būtis“ suprantama kaip amžina, nekintama, nedaloma būtis. Jei būtis yra, tai negali būti nebūties.

Nėra tokių daiktų, kurių savybės būtų pastovios; nėra būties, yra tik tapsmas.(Herakleitas)

Hilozoizmo esmė – hilozoizmas tai manymas kad gyvybė neatskiriama nuo būties. Tikėjimas, kad visa materija yra gyva.

Svarbiausios natūrfilosofų ir Sokrato mintys, kurios įtakojoPlatono filosofiją. Olos alegorija, tikroji, ir netikroji būtis, santykio tarp dviejų pasaulių aiškinimas. Dualizmo ir idealizmo esmė ir jų raiška Platono darbuose. Tikrosios ir netikrosios būties pažinimo problemos sprendimas Platono darbuose.

Filosofinio idealizmo esmė- visa ko pradas yra idėja. Idealizmas idėją, dvasią, mąstymą laiko tikrove, būtimi, todėl klaidingai pažinimo rezultatą paverčia pažinimo idėja. Pasak Platono, pasaulį sukūrė Demiurgas, kuris, būdamas geras, ie pasaulį siekė sukurti kiek galima geresnį.

Platono trikampis. Pažinimas negali būti paaiškinamas tik juslėmis. Platonas manė, kad idėjos egzistuoja nuo sielos bei fizinių daiktų ir anapus jų. Jis pateikia du mitus: Anamnezės(prisiminimas) mitas: sielos esmė yra panaši į idėjas ir joms gimininga; Meteksės(dalyvavimas) mitas: kosmosas atsirado dėl pasaulio kūrėjo(Demiurgo) veiklos. Tikrasis pažinimas įmanomas dėl to, kad siela ir tikroji daiktų būtis susisieja idėjoje.

Substancijos ir jų akcidencijos (pateikant pirminių ir antrinių akcidencijų pavyzdžius). Būties kaitos problema (potencija ir aktas). Būties pažinimo problema Aristotelio darbuose (racionalizmas ir empirizmas).

Substancija – tai įkūnyta idėja. (Aristotelis)

Aristoteliško idealizmo esmė – idėjos egzistuoja visiškai nepriklausomai nuo žmogaus proto.

Tikėjimo ir žinojimo santykis scholastinėje filosofijoje (Tertulianas, Augustinas Aurelijus,Tomas Akvinietis). Scholastinio metodo esmė. Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas.

Pasak Augustino, pažinimas nėra paprastas, jis nukreiptas į Dievą ir į sielą, kuriuos reikia pažinti. Jis neatmeta aklai juslinio pažinimo. Jis teigia, kad juslės gali klaidinti, bet sprendžia protas, o ne juslės.

Scholastinio metodo esmė – probabilizmas (tik ponas Dievas žino kas yra tiesa) ir autoritarizmas (vienintelis autoritetas tikrame žinojime yra Dievas).

Universalijų problema: realistai tvirtino, kad universalijos (bendrosios sąvokos) egzistuoja nepriklausomai nuo juslinio pasaulio daiktų. Nominalistai tvirtino, kad universalijos yra sutartiniai ženklai, pažymėti klasei, giminei, rūšiai.

Substancija yra tai kas savaime egzistuoja ir nereikalauja nieko kito tik savęs. Jis išskyrė dvi atskiras substancijas: res cogitas(ideali būtis), res extenca(materiali būtis).

Psichofizinis paradoksas – dualistinė absoliučių priešybių - dvasios ir materijos – skirtis iš esmės neleidžia paaiškinti, kaip, kokiu būdu dvasia ir materija yra susijusi žmoguje. Jo sprendimas: kurti psichologines teorijas, nukreiptas į sąmonės ir sielos tyrimus; absorbuojant naujausias gamtamokslines idėjas.

Dekartas teigė, kad tuo, kas priklauso idealiam, dvasiniam pasauliui, turi užsiimti dvasininkai, teologai, filosofai, o tuo kas priklauso materialiam pasauliui, turi užsiimti mokslininkai, nei vieni nei kiti vieni kitiems netrukdo.

Monistinių, dualistinių, pliuralistinių ontologijų apibūdinimas. B. Spinozos ontologijos esmė. Panteizmas ir panenteizmas. G.W. Leibnizo monadologijos esmė: monados kaip substancijos ir entelechijos. Monadų tipai.

Panteizmas teigia, kad „Dievas ištirpęs gamtoje“. Panenteizmas teigia, kad „Gamta ištirpusi Dieve“. Spinozai vienintelė substancija yra Dievas. Jis materijos nesudievino. Spinoza gamtos ir Dievo nesutapatino. Dievas reiškiasi pačioje gamtoje. Spinoza buvo panenteistas. Ne gamta yra Dievas, bet pasaulis yra Dieve.

Leibnicui substancija yra monada (įkūnyta idėja). Monados – tai labai mažos sielos. Monadas Leibnicas vadino entelechijomis. Entelechija yra tapatinama su siela. Entelechijos tikslas yra pasaulinė tvarka, susiderinimas. Monadų tipai: juodosios, pilkosios, baltosios. Būties pagrindu laikoma daugybė substancijų; o holistiniu požiūriu kiekviena monada yra tarsi visuma.

Empirizmu grindžiama materialistinė ontologija T. Hobbes’o ir J. Locke’o darbuose:

Empiriniai – Empirizmas pabrėžia, kad pažinti galima tik tai, kas mums tiesiogiai duota – pažinimas kyla iš patyrimo. Tiesiogiai duoti yra išoriniai ir vidiniai įspūdžiai. Tikras pažinimo objektas yra juslinis, vaizdus, konkretus. Pagal empirizmą, laikas ir erdvė yra tam tikri reiškinių santykiai.

  • Filosofija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (4632 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Filosofijos egzaminas konspektas klausimai - atsakymai
    10 - 5 balsai (-ų)
Filosofijos egzaminas konspektas klausimai - atsakymai. (2015 m. Lapkričio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzaminas-konspektas-klausimai-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:17