Filosofijos egzamino klausimai - atsakymai


Filosofijos egzamino klausimai ir atsakymai. Filosofijos egzaminas. Filosofijos konspektas egzaminui. Filosofijos egzamino klausimai atsakymai. Filosofijos egzamino testas. Filosofijos klausimai atsakymai. Filosofijos klausimu atsakymai. Technikos filosofija atsakymai. Filosofijos ktu atsakymai. Teises filosofijos egzaminas.

Filosofijos konspektas. Sofistai ir Sokratas. Kas yra filosofija? Platono idejų pasaulis. Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Mileto mokykla. Elejos mokykla. Heraklitas, Pitagoras ir Demokritas. Aristotelis. Filsofijos atsiradimas.


Žmogus ypatingas tuo, kad jam sykiu reikia prisitaikyti prie aplinkos ir atsiverti pasauliui. Bet nereikėtų manyti ,kad egzistuoja dvi atsietos sritys ir žmogus iš vienos išėjęs ,gali įeiti į kitą.Filosofiniame veiksme trancenduodamas kasdienį darbo pasaulį, žmogus nenusigręžia nuo darbo pasaulio, nuo patikimų, kasdienybės daiktų..Tai yra tas pats prieš visų mūsų akis besidriekiantis , regimas, apčiuopiamas pasaulis į kurį nukreiptas ir filosofo žvilgsnis. Tačiau filosofas apie tą pasaulį , apie tuos daiktus ir faktus klausia ypatingu būdu, klausia apie jų galutinę universalią, visuotinę esmę.Filosofinis klausimas taiko į šalia mūsų esantį dalyką; jam nerūpi kas nors, kas yra anapus kasdienės patirties. Bet drauge filosofinis klausimas yra klausimas apie tai , kas apskritai yra tas dalykas ar daiktas. Platonas sako: svarbu ne tai , ar aš su tavimi neteisingai pasielgiau, ar tu su manimi-filosofas tetrokšta sužinoti visai ne tai , o tai kas apskritai yra teisingumas ir neteisingumas; Filosofui svarbu ne tai ar žmogus turintis daug pinigų yra laimingas ar nelaimingas, o kas yra valdžia laimė , skurdas. Taigi iš to matome , kad filosofinis klausimas yra nukreiptas į kasdienius mus supančius dalykus . Klausiančiajam tie dalykai staiga netenka savaime suprantamumo. Daiktai atidengia svetimą, nežinomą,gilesnį veidą. Sokratas puikiai mokantis iš daiktų nelauktai atimti savaime suprantamumą kad ir taip : Nuolatos sakome čia mano draugas, čia mano namas, ir mes esame įsitikinę ,kad visą tai priklauso mums. Ir staiga nustembame : ar iš tikrųjų turime tą turtą? Ar apskritai įmanoma jį turėti , ką apskritai reiškia ką nors turėti.

Filosofuoti reiškia atsitraukti ne nuo kasdienių daiktų bet nuo priprastų reikšmių, nuo kasdienybėje galiojančių tų daiktų vertinimų. Atsitraukti ne sumanius išsiskirti iš kitų, galvoti kitaip nei dauguma, o todėl, kad staiga išvydome dar nematytą daiktų veidą. Todėl mes galime pasakyti, kad filosofavimas prasideda nuo nuostabos, o tai įrodo nemiesčionišką filosofijos pobūdį, nes nuostaba yra kažkas nebiurgeriška. Ką gi reiškia šis keistas žodis? Visų pirma tai, kad žmogus savo artimiausią aplinką, apsprendžiamą tiesioginių gyvenimo tikslų priima taip besąlygiškai, taip kompaktiškai, kad jį supantys daiktai nebepatraukia jo dėmesio. Autorius teigia tik besistebintis grynu pavidalu įkūnija tą pirmapradį santykį su būtimi, kuris nuo Platono laikų vadinamas Theoria .Theoria įmanoma tik tuomet , kai žmogus regi tai, kas kelia nuostabą. Kasdienybėje išvysti tai kas iš tikrųjų nekasdieniška ir nepaprasta reiškia pradėti filosofuoti. Viena nekelia abejonių gebėjimas stebėtis yra viena didžiausių žmogiškosios prigimties galimybių. Sukrėtimas kurį patiria besistebintis, sukrėtimas to kas ligi šiol buvo savaime suprantama, bet staiga neteko savo savaime suprantamumo, toks sukrėtimas, besistebinčiam gali išmušti pagrindą iš po kojų. Tad neatsitiktinai naujųjų laikų filosofijoje visų pirma akcentuojama toji nuostabos pusė dėl kurios senasis posakis apie nuostabą, kaip apie filosofijos pradžią, įgavo tokią prasmę : filosofija prasideda nuo abejonės. Bet argi stebėtis iš tikrųjų reiškia sukelti abejones ? Nuostabos esmė yra tai , kad patiriame pasaulį esant gilesnį, erdvesnį , paslaptingesnį negu atrodė kasdieniniam protui. Nuostaba yra ne tik filosofijos pradžia kaip pirmoji stadija, pirmoji pakopa. Nuostaba yra vidinė liekamoji filosofavimo pradžia. Nuostaba turi ir neigiamą pusę.Besistebintysis nežino, nesuvokia, jis nepažįsta to kas paslėpta. Tas kas stebisi nežino arba nevisai žino, nesupranta. Kas supranta tas nesistebi. Besistebintysis ne tik nežino , jis supranta , kad nežino, jis susivokia savo nežinioje.

  • Filosofija Konspektai
  • 2010 m.
  • 10 puslapių (9115 žodžių)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Filosofijos egzamino klausimai - atsakymai
    10 - 1 balsai (-ų)
Filosofijos egzamino klausimai - atsakymai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzamino-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:18