Filosofijos egzamino klausimų atsakymai


Filosofijos konspektas. Filosofijos samprata. Filosofijos prigimties problema. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos reikšmė šiuolaikiniam žmogui. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto problema. Filosofijos vertės klausimas. Filosofijos kilmė. Žinojimo prigimties problema. Platonas irgi prisimena garsųjį Protagoro posakį. Tikėjimo ir žinojimo santykis. Empirizmo ir racionalizmo ginčas. Subjektyvistinė pažinimo samprata. Kanto pažinimo samprata. Tiesos vaidmuo pažinime. Gyvenimo prasmės problema.


Pažintis su filosofija prasideda nuo klausimo, kas tai yra filosofija, kaip ją galima būtų suprasti. Akademiniame lygmenyje ieškoti atsakymo skatina universitetinės studijos, kasdieniniame – įvairios nuomonės apie filosofiją. Buitinis filosofijos supratimas dažnai įtakoja išankstinę nuostatą filosofijos studijų atžvilgiu. Turbūt nėra kito teorinio dalyko, dėl kurio būtų tiek ginčijamasi, egzistuotų tokia nuomonių įvairovė. Vieni filosofiją pripažįsta vos ne “mokslų mokslu”, apibendrinančiu esamą žmonijos patirtį ir rodančiu kryptį specialiems tyrinėjimams. Tai vienas kraštutinumas. Kiti kiekvieną postringavimą apie “bites ir gyvenimą” jau vadina filosofija. Tarsi filosofavimui užtektų to, kad esi žmogus, turintis individualų žvilgsnį į pasaulį, mokantis dėstyti savo nuomonę ir ją ginti. Nereikalingomis tampa studijos, fundamentalios žinios, o gebėjimą kritiškai analizuoti esamą žinojimo patirtį keičia liežuvio lankstumas. Tokį požiūrį geriausiai atspindi posakis “nefilosofuok”, skirtas žmogui, plepančiam bet ką. Filosofija yra aukštinama ir niekinama. Ji laikoma labai sudėtingu dalyku, kurio imtis jaunam žmogui – beviltiška, arba supaprastinama tiek, kad praranda savo esmę ir paskirtį. Tokie skirtingi filosofijos “įvaizdžiai” kelia klausimą, kas tai yra filosofija ir kodėl nuomonės apie ją tokios įvairios. Ar kiekvienas žmogus gali būti filosofu, ar tai išrinktųjų užsiėmimas? O gal filosofavimas reiškia tam tikrą gyvenimo būdą, kurį pasirenka kažkokie keistuoliai? Kodėl žmonėms nuo seniausių laikų kyla noras filosofuoti? Kad atsakytume į šiuos klausimus, reikia aptarti filosofijos prigimtį ir specifiką. Bet prieš tai palyginkite iškilių filosofų pasisakymus apie filosofiją.

- kantrai ir ištvermingai išsaugoti budrų protą pačioje tamsiausioje ir beviltiškiausioje situacijoje.

Klausimas, kas tai yra filosofija, - organiška pačios filosofijos buvimo sąlyga. Aptardami šį klausimą, mes jau imamės filosofuoti. Nesvarbu, kokie filosofijos prigimties aspektai aptariami, pats klausimas, lygiai kaip ir jo aiškinimai, įmanomi tik todėl, kad filosofija jau yra realizavusi save pačiu savo atsiradimo faktu. Kodėl? Šis klausimas negali būti išspręstas išėjus už filosofijos ribų, išorinėmis jai priemonėmis ar argumentais. Norint į jį atsakyti tenka įsigilinti, kas gi būdinga filosofijai, t.y. reikia aptarti jos išskirtinumo, esmės ir specifikos klausimą.

Kuo gi užsiima filosofija? Bendriausia prasme galima būtų atsakyti taip: ji ieško pasaulio esmės, sprendžia jo pažinimo, žmogaus vietos pasaulyje klausimus, kurie sudaro tarsi sudedamąsias filosofijos dalis:

ontologiją arba būties teoriją, aiškinančią pasaulio esmę, ieškančią jo buvimo pagrindų ir pan.;

gnoseologiją arba pažinimo teoriją, sprendžiančią pasaulio pažinimo galimybių, būdų, žinojimo rezultatų vertės ir kt. klausimus;

filosofinę antropologiją arba žmogaus teoriją, analizuojančią žmogaus buvimo pasaulyje prasmės, jo paskirties, išskirtinumo problemas.

Tai būtų trys stambiausios filosofinių problemų grupės, kurias skirtingos filosofinės mokyklos ar atskiri filosofai nevienodai sprendžia. Pavyzdžiui, ontologijoje pasaulis ir jo pagrindai aiškinami skirtingai. Vieni juos suvokia kaip materialios prigimties dalyką ir kuria materialistines tikrovės sampratas, kiti pripažįsta pasaulį esant idealios, dvasinės prigimties ir tuo grindžia savo ontologines teorijas. Gnoseologijoje susiformuoja labai įvairios žmogaus pažintinių galių interpretacijos, priklausomai nuo to, ar pabrėžiama jutiminio patyrimo reikšmė, ar proto savarankiškumas. Antropologijoje pažiūrų ir teorijų įvairovė dar didesnė.

Nevienodi tų pačių filosofinių problemų sprendimai suformuoja didžiulę filosofinių teorijų ir pažiūrų įvairovę. Todėl visai natūraliai kyla klausimas, kodėl tokios skirtingos pažiūros vadinamos vienu vardu – filosofija. Kas jas sieja? Vienas vardas reikalauja kažkokio bendro, siejančio dėmens buvimo. Juo yra refleksija. Kas tai yra? Terminas perimtas iš fizikos ir pažodžiui reikštų veidrodinį atspindį. Filosofijoje jis naudojamas norint nusakyti žmogaus gebėjimą tarsi iš šalies pažvelgti į mąstymą apie pasaulį, žmogų, jų santykį, įsisąmoninant ir įprasminant visa tai. Refleksijos terminas charakterizuoja filosofiją kaip teorinę veiklą, kuri orientuota ne tiek į patyriminę tikrovę, (nors jos neignoruoja), bet į jos apmąstymą. Būtent žmogaus gebėjimas reflektuoti vienija įvairias filosofines kryptis, mokyklas, skirtingus filosofus. Tai viena. Antra, refleksija, kaip filosofinio mąstymo bruožas, skiria filosofiją nuo specialaus mokslo, bet tai aptarsime vėliau.

Filosofijai klausimai: “kas yra filosofija?, ką reiškia filosofuoti?” yra tarsi šerdis, t.y. pamatiniai klausimai, be kurių būtų neįmanoma pati filosofija. O kadangi tai filosofiniai klausimai, tai į juos negalimas vienintelis atsakymas, kurio nebūtų galima svarstyti, kuris nepaliktų abejonių. Anot J. Pieperio, atsakymas negali būti įspraustas į saują tarsi nuraškytas obuolys. Pabandykime pasvarstyti kodėl.

  • Filosofija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 61 puslapis (32143 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 154 KB
  • Filosofijos egzamino klausimų atsakymai
    10 - 2 balsai (-ų)
Filosofijos egzamino klausimų atsakymai. (2015 m. Spalio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzamino-klausimu-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 03:53