Filosofijos egzamino konspektas (4)


Filosofijos konspektas.

Filosofijos samprata. Žodžio “ filosofija ” kilmė ir esmė. Filosofijos ištakos. Mitologinis – antropomorfininis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimo būdas. Teorinis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimo būdas. Filosofijos raidos etapai. Antikinė filosofija. Viduramžių filosofija. Naujųjų laikų. Naujausiųjų laikų. Filosofijos ir filosofavimo bruožai. Filosofijos struktūra. Filosofijos objekto problematika. Filosofijos ir medicinis santykis Medicina. Filosofija ir religija. Būties samprata. Būtis ikisokratiniame mąstyme Mileto mokykla Talis , Anaksimandras , Anaksimenas . Būtis. Talis iš Mileto. Efeso mokykla Heraklitas. Sokratas. Būties paieškos kelias. Sokrato metodas. Vidramžių filosofijos pamatinė prielaida. Bažnyčios Tėvų vaidmuo. Augustinas. Amžinybės ir laiko koncepcija. Filosofinio pažinimo specifika. Racionalizmo ir empyrizmo ginčas. Kuo remiasi žmogus pažinimo procese ? Ar patirtis gali būti pažinimo šaltinis ? Kaip filosofijoje pažinti Platono idėjas , Aristotelio materiją ar Demokrito atomus ? Paskalis. Mokslo , tikėjimo ir amžinybės sintezės paieškos. Hėgelis. Absoliutinės idėjos raidos formos. Dabarties filosofija. Posūkis į subjektą. Kjirkegoro filosofijoje. Trys egziztencijos stadijos. Egziztencializmo filosofijos esmė. Tikrasis ir netikrasis žmogaus egzistavimo būdai. Heidegeris. Būties užmarštis. „ Būtis ir laikas “. Žanas Polis Sartras. Žmogaus egzistencija. Kyla iš nieko , o po mirties vėl nueina į nieką. Kamiu. Egzistencijos aburdas. Tiesa apie būtį. Tikrosios būties. Nepripažįstanti mirties. Jaspersas. Būties samprata. Globalizacija Filosofinis aspektas . Pasekmės žmogui.


Filosofija atsirado VIIa. pr. Kr. Senovės Graikijoje, termino autorius Pitagoras. Kodėl filosofija atsirado būtent Graikijoje?

Kaikuriuos matematikos, medicinos, astronomijos mokslų pradmenis graikai parėmė iš Egipto žynių.

Graikijoje nebuvo įtakingo žynių luomo, kuris būtų įtakingas suinteresuotai išlaikyti mitologinį, religinį mąstymą.

Žmogus (nekalbant apie vergus, kurių nebuvo daug) buvo kur kas laisvesni

Graikijoje tautos susirinkime, teisme, kiekvienas pilietis galėjo reikšti savo nuomonę, reikėjo vartoti tikslias sąvokas ir samprotauti nuosekliai

Terminas „filosofija“ ir „filosofavimas“ turime skirti, nes filasofavimas tai minčių, kurios žmogų jaudina, kenkia, liūdina, džiugina išraiška kasdieniniame gyvenime. Filosofija – tai kas turi išliekamąją vertę, kas užrašyta straipsniuose, knygose ir pan.

Vos tik atsiradus filosofijai, filosofai (išminties mylėtojai) stengėsi atsiriboti nuo sofistų (išminčių), kurie tarėsi viską žinantys ir teigė, kad skirtumas tarp tiesos ir netiesos, tarp gėrio ir blogio priklauso tik nuo žmogaus.

Nuostaba nukreipia į mąstymą. „logito ergo sum“ – mąstau vadinasi esu. Mąstymas nukreipia į klausimus, o klausimai nukreipia į abejojimą ar tai kas pažinta yra tikra.

Antikos filosofas Epiktetas rašė: „Filosofijos šaltinis yra savo silpnumo ir bejėgiškumo suvokimas“

Karlas Jaspersas iškėlė tokias ribines situacijas: aš turėsiu mirti, aš priklausau nuo atsitiktinumo, aš kenčiu. Kai kurie filosofai prideda viltį.

Patristika. Pereinamojo laikotarpio į viduramžius filosofija, kuriai atstovauja ankstyvieji krikščionių mąstytojai – Bažnyčios tėvai. Apaštalas Šv. Paulius, Šv. Aurelijus Augustinas.

Scholastika – susisteminta mokymo ir mokymosi tikslams pritaikyta teologija. Šv. Tomas (Tomas akstinietis)

Naujausiųjų laikų (dabarties filosofija) nuo XIX a 3-5 dešimtmečio iki šių dienų. Išskiria gausa krypčių, srovių, mokyklų.

Interpretacija. „filosofuoti – tai reiškia visą laiką būti kelyje“ [ K. Jaspersas]

Transcendetavimas (lot. Transcendens – peržiangiantis anapus ribos) – mąstymas, peržengiantis pasaulio ribas.

Laisvė. Filosofinis žinojimas – laisvas žinojimas. Lasivė – nepriklausomybė.

Surastos teisybės ilgaamžiškumas. Filosofiniai „atradimai“ ilgalaikiai.

Ginčas su buvusiais ir esamais filosofais. Gali oponuoti tik žinodamas filosofijos istoriją, nežinant jos filosofavimas – neįmanomas.

Nepasitikėjimas jau sukauptomis žiniomis. „viskuo privalau abejoti“ [ R. De Kartas]

Emocionalumas negali būti filosofinė savybė. Logiškas, be emocijų ir suinterresuotumo mąstymas.

Ypatinga filosofinė kalba. Dauguma sąvokų ir kategorijų yra proto produktas. I. Kantas jas pavadino apriorinėmis ( lot a priori – nepaisant patirties) pasaulis, protas, laikas, erdvė, grožis, sąmonė, siela, Dievas..

Objektas- yra visa tai į ką mokslininkas nukreipia savo tiriamąją veiklą. Dalykas yra objekto ištrauka, iškarpa. Vaizdas, mintis. Apibrėžti filosofijos objektą ir dalyką yra ypatingai sunku. Yra filosofų abejojančių ar filosofija apskritai yra mokslas tokia prasme, kuria mokslu laikoma biologija, matematika ir pan.

Su šiais filosofo žodžiais be išligų vargu ar galime sutikti., kadangi į filosofiją reikia žiūrėti tik istoriškai. Laikui bėgant kita jos nagrinėjamų temų apimtis keitėsi ir filosofų požiūris į savo discipliną.

Naujausiais laikais atsiranda specialieji mokslai ir filosofai suvokia, kad daiktų pradus yra kam nagrinėti ir ima savo žvilgsnį kreipti žmogaus ir pasaulio santykio link.

XXa. Antrosios pusės technologinis medicinos progresas susirgusio žmogaus sąmonėje mirtį pakeitė liga, su kuria galima ir reikia kovoti.

Medicina nepastebimai įdiegė tikėjimą, kad ji gali neribotai pratęsti žmogaus gyvenimą. Senėjanti visuomenė ėmė tikėtis ne tik sveikatos pagerėjimo, bet ir gyvenimo prailginimo, nors amžiaus prailginimas yra ne tiek medicinos, kiek socialinė ir ekonominė problema.

D. Callagan daro išvadą, kad medicina turėtų gerinti individo gyvenimo kokybę, bet neįstengtų jį tęstį bet kokia kaina.

  • Filosofija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (3805 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Filosofijos egzamino konspektas (4)
    10 - 3 balsai (-ų)
Filosofijos egzamino konspektas (4). (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzamino-konspektas-4.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:43