Filosofijos egzamino konspektas klausimai atsakymai


Filosofijos konspektas. Filosofijos samprata , tematika , šaltiniai. Filosofijos šaltiniai. Filosofijos tematika. Filosofijos disciplinos. Antikos filosofijos pagrindiniai bruožai ir epochos. Ikisokratikai pirminis pradas “ arche ir pirminis dėsnis “ logos. Sokratas filosofinis pokalbis. Platonas idėjų teorija valstybės teorija žmogaus ir valstybės panašumas. Aristotelis daiktas kaip formos ir materijos visuma , daikto atsiradimo priežastys dorybės samprata. Stoicizmas žmogus – priklausomas nuo likimo , laisvas pasirinkti moralinį gėrį ar blogį. Epikūrizmas malonumo samprata , malonumo pasiekimas. Viduramžių filosofijos pagrindiniai bruožai ir epochos. Aurelijus Augustinas etika , iliuminacijos teorija “. Tomas Akvinietis penki Dievo buvimo įrodymai. Renesanso epochos epochos mąstymo pagrindiniai bruožai. Švietimo epochos filosofijos pagrindiniai bruožai. Dekartesas abejonės metodas “, žmogaus samprata. Bakonas stabų “ teorija indukcija , kaip patikimiausias pažinimo metodas prie Renesanso , žiūrėti į 13 klausimą , mokslo sritį. Hobsas valstybės susikūrimo procesas. Lokas idėjos samprata , pirminės ir antrinės daiktų savybės gėris ir blogis , moralės įstatymų rūšys. Humas įspūdžio “ ir vaizdinio “ samprata. Kantas reiškinio “ („ fenomeno “) ir daikto savyje “ („ noumeno “) samprata būtinos pažinimo sąlygos kategorinis imperatyvas “ ir pareiga. Nyčė apoloniškasis “ ir dionisiškasis “ pradas tradicinės moralės kritika , trys dvasios virsmai “ ir antžmogis. Utilitarizmo , pragmatizmo , instrumentalizmo pagrindinės idėjos. Sartras laisvė – pasirinkimas – atsakomybė žmogus , kaip projektas. Kamiu absurdo “ sąvoka , žmogaus reakcija į absurdą. Jaspersas kaltės rūšys. Marcelis santykis Aš Tu “ ir santykis Aš Tai “. Fenomenologija fenomeno “ samprata , fenomeno “ struktūra. Hermeneutika žmogiškąjį supratimą lemiantys veiksniai. Heidegeris pamatinės ontologijos “ idėja. Analitinė kalbos filosofija universalios mokslo kalbos kūrimas ir kasdienės kalbos analizė. Žmonių solidarumo ir tolerancijos idėjos XX – XXI amžių filosofijoje. Globalizacija galimybės ir pavojai.


E. Kantas (XVIII a.):Pažinimas – Ką aš galiu žinoti/pažinti?/Etika – Kaip

aš privalau elgtis?/Tikėjimas – Kuo aš galiu tikėti? Ko tikėtis?/Antropologija- Kas yra žmogus?

Kalbos filosofija – tyrinėja kalbos kilmę, raidą, reikšmę ir funkciją

3.Gyvenimo prasmės ir laimės klausimai; gyventi padedanti tematika (Poaristotelinė tematika)

Platono idėjų teorijos pagrindinė mintis yra ta, kad egzistuoja du atskiri pasauliai:

Idėjos egzisuoja nepriklausomai nuo žmogiškojo supratimo. Be idėjų nebūtų konkrečių daiktų, todėl idėjų pažinimas protu yra tikrasis Būties pažinimas.

Platono sukurtos idealios valstybės pagrindas, tai kiekvieno piliečio stipriausios sielos dalies panaudojimas bendram valstybės labui.

7.Aristotelis: daiktas kaip formos ir materijos visuma, daikto atsiradimo priežastys; dorybės samprata.

Materija – yra tai, kas padaro daiktus skirtingus, o forma yra tai, kas bendra tos pačios rūšies daiktams.

Reikia suprasti, kodėl nereikia bijoti.Jeigu žmogus pajaus malonumą, pajaus ir pilnatvę. Ataraksija – fizinio ir dvasinio malonumo pilnatvė.

Skolastika (IX – XIV a.) – Krikščioniškosios tiesos tampa dėstomu dalyku, tikėjimą steng. suprasti protu.Disputo metodas – kontrargumentai;

Pasikeitusi Dievo samprata daro įtaką ir pokyčius etikoje: nuolankumas, puikybė – didelė nuodėmė, noras prilygti Dievui;

1) Mūsų pasaulyje judėmjimas perduodamas iš vieno daikto kitam, tačiau kažkur turi būti judėjimo pradžia. Judėjimas prasideda nuo pirmojo judintojo, kuris pats nėra judinamas. Tai yra Dievas.

2) Mūsų pasaulyje visi įvykiai susiję su priežasčių – pasekmių ryšiais, tačiau turėjo būti pirmoji priežastis, kuri nebuvo nieko kito pasekmė. Tai ir yra Dievas.

5) Dievas yra pasaulio tvarkos kūrėjas ir vadytojas, kadangi be Dievo įsikišimo žmonės, gyvūnai, o ypač negyvi daiktai negalėtų sėkmingai dalyvauti pasaulio tvarkoje.

prigimtinė teisė – proto teisė priimti ar atmesti įstatymus, pagal tai ar jie atitinka žmogaus prigimtį, ar jai prieštarauja;

valdymo sutartis – sutartis, tarp piliečių ir valdžios, nustatanti valdžios įgaliojimus, teises bei pareigas, valdžios formavimo būdą;

F. Bakonas padaro išvadą, kad patikimiausias pažinimo šaltinis – indukcijos metodas. Indukcija – patikimas mokslo pažinimo metodas, kuris apima:

Olos stabai – dėl individualios prigimties, auklėjimo, įpročių ir poreikių, žmogus subjektyviai vertina jį supantį pasaulį, tačiau teisingas pažinimas turi būti objektyvus.

Turgaus aikštės stabai – tai kalboje esantys daugiareikšmiai žodžiai arba to paties dalyvio įvertinimas skirtingais terminais.

Žmonės iš pradžių gyveno prigimtinėje būklėje, kurioje gyvendami jie buvo lygūs ir laisvi. Visi žmonės iš prigimties yra egoistai, o tai yra pavojinga būkle, dėl kurios gali kilti karas, todėl žmonės savyje turi stiprų savisaugos jausmą. Jie nusprenė sukurti valstybę, kuri suteiktų jiems saugumą, kurį garantuotų įstatymai, valdžia.

  • Filosofija Konspektai
  • 2015 m.
  • 9 puslapiai (2419 žodžių)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Filosofijos egzamino konspektas klausimai atsakymai
    10 - 7 balsai (-ų)
Filosofijos egzamino konspektas klausimai atsakymai. (2015 m. Sausio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzamino-konspektas-klausimai-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:54