Filosofijos egzamino trumpi atsakymai


Filosofijos konspektas. FILOSOFIJOS kilmė ir esmė Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofijos sampratos filosofų darbuose. Filosofijos ir mokslo , filosofijos ir teologijos santykis panašumai ir skirtumai. Filosofija ir kultūra , filosofija ir mokslas , menas. Tikrovės būties samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Būties tikrovės aiškinimas nuo “ daiktiškumo ” link abstraktumo monados , “ gamtos stichijos ”, apeironas , homojomerijos , atomai ir. Parmenido ir Herakleito būties sampratos ir būties pastovumo ar jos kintamumo problema. Platono filosofijos ištakos. Tikroji ir netikroji būtis. Idėjos sąvokos samprata “ realistine ” ir “ nominalistine ” prasmėmis. Platoniškas dualizmas ir idealizmas. Platono trikampis. Aristotelio metafizikos esmė. Platoniškojo dualizmo kritika Aristotelio darbuose. Aristoteliška substancijos samprata. Būties kaita kaip galimybė ir tikrovė , potencija ir aktas. Metafizinių kategorijų samprata. Aristotelisko idealizmo esmes neradom. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. Augustino Aurelijaus būties samprata. Laiko problema Augustino darbuose. Tomo Akviniečio būties samprata. Dievo buvimo grindimas Tomo darbuose. Būties pažinimo problema Platono ir Aristotelio darbuose. Substancijos pažinimo problema. Būties pažinimo problema scholastikoje Scholastinio metodo esmė ir jo įveikimas Dekarto filosofijoje prielaidos. Universalijų problema scholastinėje filosofijoje ir dabartyje. Tikėjimas ir žinojimas. Augustinas Aurelijus. Tomas Akvinietis. Descartes'o dualistinės metafizikos esmė. Substancijos sąvoka Descartes'o darbuose. Descartes'o dualizmo ir idealizmo esmė. Psichofizinis paradoksas ir galimi jo sprendimo būdai. Descartes'o įtaka tolimesnei filosofijos ir mokslo plėtrai. Racionalistinės būties teorijos naujųjų amžių filosofijoje. spinozos pan en teistinė ir.


Dualizamas,jo esme-tikroves sudaro 2 pradai,egzistuoja 2 butys.

Aristotelisko idealizmo esmes neradom!

Neoplotonizmas buvo paskutinė Hėlėniškojo laikotarpio filosofinė mokykla. Originalios Plotino idėjos, padėjusios sukurti monistinę sistemą, buvo dinaminė būties koncepcija ir emanacinė teorija aiškinanti santykį tarp vienio ir daugio. Pakeitus vienio sąvokos turinį, nesunkiai galima gauti pasaulio kilmę aiškinančia doktriną. Šia Plotino doktrinos ypatybe ir panaudojo ankstyvosios krikščionybės mąstytojai formuojant pirmuosius krikščioniškosios filosofijos mokymus.

Monizmas- buties pagrindas pagristas viena substancija.

Dekartas savo filosofiją pradeda nuo abejonės. Mąstyti galima tik viskuo suabejojus. Jis neranda tokio požiūrio, kuriame nebūtų racionalumo.

Anot Benedikto Spinozos, pasaulis savo pamatuose yra racionalus. Gamta sudievinta.

G.V.Leibnico filosofija padėjo įveikti mechaninę gamtos sampratą

Žmogus, turėdamas visišką veiksmų pasirinkimo laisvę pažeidžia baudžiamąjį įstatymą. Tarkim žmogus apsipirkinėja parduotuvėje. Jis turi teisę laisvai išsirinkti prekes ir už jas atsiskaityti, tačiau jis jas laisvai pasirenka, bet neatsiskaito (pavogia) ir taip pažeidžia baudiamąjį įstatymą, turėdamas visišką veiksmų pasirinkimo laisvę.

Viskas, visa kita yra nereikalinga, tai nuo pozityvizams perejo tris etapus vsika trinkit tik irashykit,ka parashiau. Tinka ir paskui apie Comte’o parasyta

Pavyzdžiui, empirinis faktas yra kardiogramoje nubrėžtos kreivės, elektros prietaiso, vadinamo galvanometru ar voltmetru, rodyklės atsilenkimo nuo pradinės padėties kampas, faraono kape rastas daiktas, ir t.t.

„Gryni“ empiriniai faktai nieko nepaaiškina, išskyrus tai, kad jie yra. Be abejo, jie tikrovės pažinimui yra ne tik labai svarbūs, bet ir būtini. Tačiau tam, kad suprasti jų prasmę, yra būtinas jų paaiškinimas, o tokį paaiškinimą teikia tik vienokia ar kitokia teorija.

Tik tie empiriniai faktai, kurie turi teorinį paaiškinimą, vadinami moksliniais faktais. Tad mokslinį faktą galima apibrėžti ir kaip teoretizuotą empirinį faktą.

Šią – teorijos ir fakto santykio – problemą vargu ar galima laikyti jau išspręsta. Tą liudija naujau-si tyrinėjimai šioje srityje. Tačiau pakankamai gerai yra žinomi bent trys mokslinių teorijų kūrimo metodai, jais gan plačiai naudojamasi, ir todėl būtina su jais susipažinti.

Indukcija ir dedukcija kaip mokslo metodai.

Pavyzdžiui, jei regime, kad viena varna yra juoda, antra varna juoda, šimtoji varna yra juoda, darome išvadą, kad visos varnos yra juodos. Jei stebime, kad kaitinant plečiasi ir geležis, ir varis, ir oras, ir kitos medžiagos, darome išvadą, jog kaitinant visos medžiagos plečiasi.

Indukcija kaip mokslinio pažinimo metodas buvo ypač plačiai vartojama XVII – XIX amžiuose. Pirmiausiai buvo kaupiami empiriniai faktai, jie buvo sistematizuojami pagal vienokius ar kitokius kriterijus, ir pagaliau esminės jų savybės apibendrinamos, taip kuriant vienokias ar kitokias teorijas. Empiriniuose moksluose indukcija kaip viena iš mokslinio tyrimo stadijų naudojama ir dabar.

Svarbiausiu indukcinio metodo trūkumu laikoma tai, kad indukcija, kaip ir visas jusline patirtimi grindžiamas pažinimas, neturi visuotinumo pobūdžio. Tą parodė dar Hjumas. Paprasčiau sakant, net iš daugybės empirinių faktų apibendrinimo negalima daryti išvados, jog absoliučiai visi tos klasės faktai bus tokie patys.

Nors didžioji dauguma varnų yra juodos, tačiau iš to negalima daryti apibendrinimo, kad absoliučiai visos varnos yra juodos. Yra ir baltų varnų – albinosų. Nors kaitinant didžioji dauguma kūnų plečiasi, tačiau ir čia esama išimčių. Pavyzdžiui, ledas kaitant tirpsta, traukiasi, o vanduo šaldamas plečiasi.

Apibendrinant empirinius faktus (t.y., vartojant indukcijos metodą), dažnai neatsižvelgiama ir į tai, kad juos įtakoja neesminiai ir net pašaliniai veiksniai, o todėl juos apibendrinant daromos neteisingos išvados. Mes nežinome ir negalime žinoti, ar mūsų sudarytas galimų reiškinio priežasčių sąrašas yra išsamus, ar į visas reiškinį įtakojančias priežastis atsižvelgėme.

Pavyzdžiui, visi žinome, kad kol daiktą stumi  jis juda. Nustojus jį stumti (veikti jėga), jis nustoja judėti. Apibendrinant šį empirinį faktą (naudojant indukciją) daroma išvada (kuriama teorija), kad visi kūnai juda tik tol, kol juos veikia jėga. Tokią išvadą, beje, padarė Aristotelis. Tačiau ji neteisinga, nes darant išvadą buvo neatsižvelgta į kitas (trinties) jėgas.

Nors indukcijos metodas nesyk buvo kritikuotas, bet jis nesyk leido efektyviai išspręsti ne vieną problemą, todėl jis vertinamas ir dabar. Kita vertus, jo taikymo nauda vis dėlto neleidžia manyti, kad jeigu iki šiol indukciniu metodu padarytos išvados buvo teisingos, tai ir ateityje jos bus teisingos.

  • Filosofija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (16021 žodis)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 74 KB
  • Filosofijos egzamino trumpi atsakymai
    10 - 7 balsai (-ų)
Filosofijos egzamino trumpi atsakymai. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzamino-trumpi-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:32