Filosofijos esmė ir kilmė


Filosofijos konspektas. Filosofijos esmė ir kilmė. Filosofija ir mokslas. Mileto gamtos filosofija. Pitagorininkai. Viduramžių filosofijoje. Dievas yra tikroji būtis, tikrovės pagrindas. Aurelijus Augustinas. Tomas akvinietis. Loginiai dievo įrodymai. Renesansas. Empirizmas ir racionalizmas 17-18 a. Vakarų Europos filosofijoje,jo įtaka medicininiam mąstymui. Klasikinė vokiečių filosofija.


Graikų filosofai svarstė iš ko viskas sudaryta, bandė surasti kai kuriupos amžinus jos dėsnius.Atmesdami mitus,jie norėjo paaiškinti,koks gamtos santykis su žmogumi, kodėl galima nuolatinė gamtos kaita,ar yra pirminė medžiaga iš kurios viskas atsiranda ir į ką sugrįžta. Išsivadavę nuo mitų, pirmieji filosofai žengė žingsnį mokslinio pažinimo link..

Tikėjimo tiesos skelbiamos aukščiau nei žinojimas.Dievo klausimas, jo santykis su pasauliu ir žmogumi tampa centrine viduramžių teologijos ir filosofijos problema.Viso ko pradas-DIEVAS.

Gamta suvokiama kaip Dievo sukurta žmogui.Pasaulis konkretus ir įvairus, o priežastis tos įvairovės viena ir ta pati-Dievas.

Dievas kaip pradžia, atnešanti tvarką,harmoniją ir dėsnius į kitimo stichiją,kurianti viską, kas yra iš nieko,sudaro svarbiausią ontologinę prielaidą,kuri yra krikščioniškosios sampratos pagrindas.Pasaulis sukurtas žmogui,todėl žmoguje galima rasti visą pasaulį ir jo įvairovę.

1.PAŽIŪROS.Tai žymiausias patristikos filosofas ir teologas.Jis pirmasis derino savo idėjas su platonizmu ir Šv. Raštu.todėl jo filosofija yra sukrikščionintas platonizmas.Pagrindinė mąstymo kategorija –Dievas.Tai pati aukščiausioji būtis. A. Augustinas nebuvo pastovus savo pažiūromis ,jis dažnai jas permąstydavo:jos keitėsi nuo autonomiškos filosofijos krypo ortodoksinės dogmatikos link, nuo natūralistinės pozicijos artėjo prie supranatūralizmo,kuriam būdingas įsitikinimas,jog antgamtinė malonė teikiama nuolatos.Nors ir turėdamas nepastovią prigimties mąstyseną ,jis nesugebėjo atsikratyti manicheistinio dualizmo ir skeptiško nepasitikėjimo prigimtiniu sugebėjimu pažinti.

Žmogaus tikslas esanti laimė,o filosofija turinti ją surasti ,tačiau laimę suteikti galįs tik Dievas.Tam reikalingas pažinimas.Tačiau pažinti svarbu ne visa ką ,o tik Dievą ir savo sielą.Garsusis Augustino principas-SAVA MINTIS YRA PATS TIKRIAUSIAS FAKTAS.Jo manymu protas pažįsta amžinąsias tiesas.Tai antroji giluminė tezė.

2./3 Sielos ir Dievo pažinimas. Misticizmas.Augustinas pripažino idealų pasaulį,bet skirtumas nuo Platono tas ,kad visa tai jis siejo su Dievu.Tikri teiginiai galimi ne vien apie reiškinius ,bet ie apie vidinius išgyvenimus.Jis pripažino kaip ir Platonas mistinę intuicijos sampratą.Tačiau intuityvus pažinimo pobūdis suprantamas skirtingai.Augustinas akcentuoja;apšvietimą ir malonę.

4. Labai svarbu Augustino teorijoje valios ir proto,tikėjimo ir žinojimo santykis.

Jis pabrėžė savižinos kelio ypatumus.Tai atsigręžimas į Dievą per save patį.Tikėdamas žmogus gali atskleisti savo pažinimo galimybes ir atvrai pažindamas patvirtina tikėjimą.A.Augustino filosofijoje pažinimas,žinojimas remiasi į vidinį sąmonės tikrumą pačiu savimi.Tiesos ieškantis žmogus juda gilyn į save, o tuo pačiu kyla į Dievą.Nuo juslinio išorinio pasaulio į žmogaus protą ,vidinį pasaulį.Savo viduje žmogus randa būtinas ir patikimas tiesas,jos amžinos.Jos duotos Dievo.

5.Labai reikšminga Augustino laiko samprata.Jis atsisako analyzės su kosmoso jėgomis .Jis atsisuka į subjektyvaus,vidinio laiko suvokimo matmenį.Mes turime stabilią sąmonę ,patiriame laiką ir turime matus. Žmogaus sąmonė atmintyje sugeba

Išsaugoti pojūčių atvaizdus ir jiems suteikti trukmę.Išskiriami šie laiko matmenys:

Dvasia taip sukuria laiko lygmenį,kad žmogaus vidus yra susiskaldęs į nuolatinį laikimą,stebėjimą ir atsiminimą.

Istorinė samprata..Istorija suvokiama kaip dviejų valstybių kova.Dievo valstybė ir pasaulio valstybė.Abi jos grindžiamos skirtigu mylėjimo būdu.Dievo sukurta valstybė-gėris..Pasaulis yra giliausios dieviškos esmės apraiška..Blogis yra būtinas harmonijai palaikyti.Blogis kyla iš žmogau s ,gėris iš Dievo.

Ir sudaro šiuolaikinės krikščioniškos filosofijos pagrindą.Labai svarbu T. Akviniečio filosofijoje PROTO IR TIKĖJIMO SANTYKIS.Tikėjimas ir protas negali vienas kitam prieštarauti ,nes abu kilę iš Dievo.Todėl teologija bei filosofija negali prieiti

Filosofijos esmė ir kilmė. (2014 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-esme-ir-kilme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 03:03