Filosofijos gera špera


Filosofijos Špera. Kas yra filosofija. Kokie pavojai iškyla filosofiniam mąstymui. Kas yra kultūra? Koks kultūros ir filosofijos santykis Kultūra. Koks yra religijos ir filosofijos santykis. Kas laikomas klasikinės filosofijos Graikijoje pradininku? Kokias idėjas jis skatino. Kas yra gnoseologija? Kas yra jos objektas. Kokie yra pažinimo šaltiniai? Dėl ko ginčijasi racionalistai ir empiristai. Kas yra logika? Kokie yra logikos metodai ir loginės klaidos Logika. Indukcinis metodas. Dedukcinis metodas. Hipotetinis metodas. Logikos klaidos. Dedukcijos klaidos. Indukcijos klaidos. Kas yra finalizmas? Ką jis teigia. Kas yra determinizmas? Ar pasaulis ir žmogus determinuotas Determinizmas. Kokie pagrindiniai interministų teiginiai. Kas yra kreacionizmas? Kokie jo pagrindiniai teiginiai Kreacionizmas. Kas yra yra mokslo filosofijos objektas? Kokie yra mokslo žinių metodai. Kas yra komuliatyvizmo koncepcijos esmė? Kokie jos trūkumai. Kokia yra. Kuhno mokslo raidos samprata? Apibūdinkite jos stipriąsias ir silpnąsias puses. Kokia yra. Lakatoso mokslinio tyrimo programos esmė. Koks ir kodėl , anot Platono ir Aristotelio , gyvenimas yra laimingas. Kokie pagrindiniai hedonizmo teiginiai ir tūkumai? Kiek jie reikšmingi XXI. Žmonių gyvenime. Kokie pagrindiniai stoikų teiginiai? Ar jie aktualūs dabarties žmonėms. Kokią moralinę doktrina skelbia utilitarizmas? Ar utilitarizmo ideologija turi įtakos XXI. Žmonėms? Kokį objektyvų elgesio principą suformulavo. Kantas? Kodėl. Kanto kategorinis imperatyvas yra paradoksalus. Kas yra ir kaip reiškiasi procedūrinis teisingumas? Ar jis užtikrina teisėtumą ir teisingumą. Ką pabrėžia socialinis teisingumas? Kaip buvo bandoma užtikrinti socialinį teisingumą? Ar įmanoma įgyvendinti socialinį teisingumą. Kaip kito žmonių lygybės samprata istorijos eigoje? Ar įmanoma lygybė tarp žmonių? Koks laisvės ir lygybės tarpusavio santykis. Ar egzistuoja istorijos dėsnis? Ar individas turi galimybę priimti įvairius sprendimus? Ar jis yra bejėgis prieš istoriją. Koks istorijos dėsnio ir asmenybių tarpusavio santykis? Atskleiskite asmenybių įtaką visuomenės raidai.


Kultūrą vienijantis pradas – pasaulėžiūra, kuri yra pažiūrų sistema į pasaulį bei žmogaus vietą jame, gyvenimo principai, įsitikinimai ir idealai, vertybinė orientacija. Tos pažiūros ir vertybinė orientacija lemia, kam žmogus savo gyvenime teikia pirmenybę: valdžiai, garbei, turtui, žinioms, ar tarkim, meilei. o tai, ką žmogus apdorojo, išpuoselėjo, išugdė ir ėmė vertinti bei gerbti.

Filosofija remiasi vien proto argumentais. Religija remiasi doktrinos teiginiais. Ginčuose tarp religijos ir filosofijos atstovų istorijos bėgyje galima įžvelgti keletą krypčių: religija prieš filosofiją; filosofija prieš religiją; Religija ir filosofija sudaro vienovę; Religija ir filosofija yra skirtingos, bet susijusios prasmių plotmės.

Sokratas laikomas klasikinės graikų filosofijos bei etikos pradininkas. Svarbiausia tema – gėrio ir dorybės problema. Jo filosofijos credo: “Žinau tiktai tiek, kad nieko nežinau”. Sokratas manė, jog tik doras žmogus pasiekia aukščiausiąją laimę. Tam reikalingas žinojimas, nes blogis atsiranda iš nežinojimo. Todėl reikalingos etinės žinios, kurios remiasi praktiniu samprotavimu. Kalbėdamas su piliečiais Sokratas naudodavo elenktinį metodą – tarsi nieko nežinąs, o juos klausia kaip žinovus, pabaigoje parodydamas, kad jie nieko nežinantys.

Gnoseologija – filosofijos šaka, nagrinėjanti pažinimo (žinių, žinojimo) prigimtį ir principus. Žmogus pažinimo procese pirmiausiai remiasi juslėmis: regėjimu, lytėjimu, klausa ir kt. Stebėdamas įvairius daiktus ir reiškinius, išmoksta atskirti vienus nuo kitų bei nustato jų savybes. Todėl antrasis pažinimo etapas – proto suvokimas. Atmintyje išsaugota juslinė informacija apie patiriamą aplinką vadinama patirtimi arba patyrimu. Tai yra trečias žmogaus pažinimo etapas.

2 pažinimo šaltiniai: jusles ir protą. grynai teorinis proto argumentavimas yra bevaisis, kurį reikia pakeisti stebėjimo argumentais paremtu filosofavimu. juslinė patirtis gali duoti didžiulį pažinimą, pažymi, jog kai kuriose srityse ji yra bejėgė. Matematikos, geometrijos žinios yra formuluojamos proto ir aptinkamos gamtoje. Be to, patyrimo faktai nepasižymi visuotinumu, bet liečia tik vieną ar kitą individą. Kiti racionalizmo šalininkai: rėmėsi tuo, jog pasaulyje yra tvarkos tikslingumas, kurią gali perprasti tik protas. John Locke kritikuoja Descartes įgimtų idėjų teoriją, sakydamas. jog nei vaikų, nei laukinių žmonių prote nėra tų idėjų, kurias Descartes laikė įgimtomis. Todėl jis sako, jog žmogaus protas – “švari lenta” (lot. tabula rasa) ir visas jo turinys priklauso nuo patyrimo.

Logika– filosofijos mokslas apie dėsnius, nuo kurių priklauso taisyklingas mąstymas. Plačiąja prasme, reiškia taisyklingą mąstymą, samprotavimų eigą, sveiką protą ir vidinį dėsningumą. Indukcinis metodas – loginis samprotavimas, vedantis nuo pavienių atvejų prie bendros išvados.

  • Filosofija Šperos
  • 2015 m.
  • 5 puslapiai (2602 žodžiai)
  • Filosofijos šperos
  • Microsoft Word 16 KB
  • Filosofijos gera špera
    10 - 4 balsai (-ų)
Filosofijos gera špera. (2015 m. Sausio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-gera-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:17