Filosofijos ir mokslo santykis
Filosofija mokslu motina. Filosofija ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo santykis?.
Įvadas. Filosofija ir mokslas. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Filosofija ir specialieji mokslai. Specialiųjų mokslų klasifikacija. Filosofija ir realieji mokslai. Filosofija ir formalieji mokslai. Filosofija ir socialiniai mokslai. Išvados. Literatūra.
Filosofija – tai mokslas apie visuotinius būties, ir žmogaus mąstymo ir pažinimo dėsningumus. Filosofija atsiranda tada, kai reikia formuoti mąstymą, pažinimą į pasaulį. Jau nuo seniausių laikų žmonės filosofavo,gilinosi,mąstė apie įvairiausius dalykus. Nėra objekto apie kurį negalėtume filosofuoti. Šis mokslas apie tai, kas žmogui vertingiausia ir brangiausia.
Žmogus filosofavo, reiškė savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais. Keitėsi jo mąstysena. Ją veikė įgyta nauja informacija, naujas gyvenimo būdas. Žmogus atkreipė dėmesį į jų seką, jam rūpėjo kas vyksta ir kodėl. Filosofinių idėjų plėtotė susijusi su literatūros,meno, religijos koncepcijų kūrimu bei raida. Filosofija stengiasi suvokti ir paaiškinti vykstančius procesus.
Ankstyvoje senovėje filosofija visiškai atstojo visus dabartinius mokslus, ji buvo universalus, visa apimantis mokslas. Filosofija yra mokslų motina, bet ji pati nėra mokslas. Nuo filosofijos ėmė atsiskirti specialieji mokslai. Specialieji mokslai nesiekė paaiškinti viso pasaulio sąrankos, jo esmės, kitimo,jie nagrinėjo tik tam tikrą pasaulio dalį. O filosofijos apimtis kuo plačiausia, sąvokos kuo bendriausios. Filosofija teikia pasaulio visumos vaizdą.
Tačiau ir filosofija ir specialieji mokslai atsirado dėl tos pačios priežasties - žmogaus noro pažinti. Todėl labai svarbu suprasti sąryšius tarp filosofijos ir mokslo. Taigi mano tikslas -išsiaiškinti filosofijos ir mokslo santykį, panašumus ir skirtumus.
Iš pradžių filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis žiniomis apie pasaulį ir žmogų, taigi ji buvo universalus mokslas. Kadangi manyta, jog žmogaus prigimtį ir vietą pasaulyje lemia paties pasaulio prigimtis, tai pirmieji graikų filosofai daugiausia nagrinėjo daiktų pradus ir pasaulio reiškinių tvarką.
Daugėjant žinių apie pasaulį ir žmogų, filosofijoje gan anksti prasidėjo jos skaidymosi, diferenciacijos procesas. Šis procesas ilgai buvo vidinis – tyrimų sritys, iš kurių ilgainiui atsirado savarankiškos disciplinos, iš pradžių traktuojamos kaip filosofijos dalys ar skyriai. Aristotelis pirmasis atskyrė filosofijos logiką kaip paruošiamąją discipliną.
2012 m.




5.00
Microsoft Word
16 KB
16 KB
10 puslapiai
Naujausi
Girnius Laisve ir likimas analizė
Bibliotekos reikšmė žmogui
Filmas Plačiai užmerktos akys. Kodėl erotinės svajos vos nesugriovė dviejų žmonių meilės?
Kas yra laimė pagal Aristotelį?
Gyvenimo prasmė
Mokslas kaip žinios, išvedamos iš patyrimo faktų.
Filosofijos pagrindai
Kas yra filosofija? Filosofijos ir religijos skirtumai
Platono valstybės modelis ir šiuolaikinė valstybė
Kas yra filosofija esė
Egzistencinė filosofija keliamos problemos ir jų sprendimai
Skepticizmas

Panašūs referatai