Filosofijos ištakos Lietuvoje


Filosofija lietuvoje referatas. Filosofijios ištakos lietuvoje. Filosofijos tradicijų ištakos lietuvoje.

Filosofijos referatas. Senovės lietuvių pasaulėžiūra. Filosofijos ištakos lietuvoje. Jėzuitų kolegija. Vilniaus universitetas. Filosofija švietimo epochoje. Kazimieras narbutas. Filosofijos idėjų įvairovė lietuvoje. G. Hegelio idėjos. Pozityvizmas.


Tezėse aptariamas filosofijos ryšys su kitais mokslais, kalbama apie jos vietą pažinimo sistemoje. Visas šis darbas parengtas remiantis Aristotelio idėjomis; juo siekta supažindinti klausytojus su Aristotelio mokymu. Nuo šiol Aristotelis tampa svarbiausiu Vilniaus universiteto filosofų kelrodžiu.

Jėzuitai siekė Vilnių paversti savo idėjų skleidimo į rytus forpostu. Čia, jų sumanymu, turėtų susitelkti šio ordino pajėgos. Jėzuitai domėjosi vietos gyventojų papročiais, siekė patraukti kuo daugiaus vietinių žmonių, jėzuitų lėšomis ne vienas Lietuvos jaunuolis buvo pasiųstas studijuoti i Vakarų Europos universitetus. Vieni iš jų tapo Vilniaus universiteto profesoriais, kiti – įvairių jėzuitų misijų nariais. Tačiau pirmoji Vilniaus universiteto profesūra buvo svetimtaučiai.

1579 metais Stepono Batoro aktu jėzuitų kolegija reorganizuojama į Vilniaus Jėzaus draugijos universitetą. Tada ir pradėjo veikti Filosofijos fakultetas, kurį iki 1773 m. globojo jėzuitų ordinas. Filosofijos profesoriai privalėjo laikytis tradicinių šio ordino universitetui keliamų reikalavimų. Įsteigus universitetą, prasideda pasauliečių filosofinis lavinimas.

Filosofija Vilniaus universitete buvo dėstoma tokiais pačiais metodais kaip ir kituose Europos universitetuose. Tik porenesansinėje Vakarų Europoje naujos filosofinės idėjos neretai susiformuodavo už mokslo įstaigų, kuriose vyravo šimtmetinės tradicijos, sienų. Dėl politinės ir ekonominės suirutės Lietuvoje buvo mažai pasauliečių inteligentų. Kraštas nuolatos kariavo su išorės priešais arba buvo draskomas vidinių rietenų. Nuo XVI amžiaus pabaigos politinis gyvenimas Lietuvoje pamažu smuko. Tai trukdė plėtotis mokslo idėjoms.

Priklausomai nuo atsakymų į šiuos klausimus, nominalistai ir realistai buvo skirstomi į kraštutinius ir nuosaikiuosius nominalsitus (konceptualistus), nuosaikiuosius ir kraštutinius realistus. Diskusijose nebūtinai visų srovių atstovai duodavo adekvačius atsakymus. Tačiau visi realistai pripažino, kad bendrybės egzistuoja savarankiškai, realiai, nuo sąmonės nepriklauso ir yra pirminės atskirybių atžvilgiu; o nominalistai – tai atskirybes (bendrybės sąvoką sukūrė mūsų protas). Konceptualistai teigė, kad bendrosios sąvokos egzistuojančios tik mąstyme, kai žmogus abstraktuodamas išskiria (panašias) daiktų savybes. Be to susiformavo savitos tomistų ir skotistų srovės, kurios gyvavo ir Vilniaus universitete, nors vyravo tomistai.

  • Filosofija Referatai
  • 2012 m.
  • 9 puslapiai (2894 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Filosofijos ištakos Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Filosofijos ištakos Lietuvoje. (2012 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-istakos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:52