Filosofijos kolis špera


Filosofijos Špera. Filosofijos ir mokslo , filosofijos ir teologijos santykis. Arsitotelio vystytos filosofijos kryptys. Sąvokos filosofinis empirizmas , racionalizmas. Filosofinis empirizmas. Filosofinis racionalizmas. Sąvokos filosofinis idealizmas , materializmas. Filosofinis materializmas –. Sąvokos materija ikifilosofine ir filosofine prasmėmis. Materija ikifilosofine. Materija filosofine. Sąvokos substancija Aristotelio ir. Descartes’o teiktomis prasmėmis. Substancija Aristotelio prasme. Dekarto substancijos samprata. Sąvokos monizmas , dualizmas , pliuralizmas. Sąvokos hilozoizmas , animizmas. Sąvokos metafizika , ontologija , gnoseologija , epistemiologija. Metafizika pirminė filosofija. Gnoseologija pažinimo dalis. Sąvokos atomizmas ir holizmas ontolgine ir metodologine prasmėmis Atomizmas ontologine prasme. Holizmas – metodologine prasme. Sąvokos panteizmas ir panenteizmas Panteizmas. Sąvokos dialektika subjektyvioji ir objektyvioji Dialektika. Subjektyvioji dialektika. Scholastinio metodo esmė Scholastinis metodas. Universalijų problema realizmas ir nominalizmas. Realizmo požiūriu. Nominalizmo požiūriu. Empirinių ir moklinių faktų samprata. Mokslinis faktas. Empirinis faktas. Sielos struktūra pagal Aristotelį. Sielos struktūra pagal Platoną. „ Priežiūros “, savivaldos ir anarchijos teorijų esmė. Visuomenės priežiūros teorija. Demokratijos teorija. Konkretūs valstybės valdymo tipai. Demokratijos pranašumai ir trūkumai. Totalitarizmo esmė.


Teologija ir filosofija iš esmės skiriasi tuo, kad teologas atsakydamas į klausimus iš esmės kreipiasi į apreiškimą, o filosofas klausimą palieka atvirą. Teologija tyrinėja žmogaus ir Dievo santykį, o filosofija aprėpia plačiau.

Mokslas nuo filosofijos iš esmės skiriasi tuo, kad mokslas, skirtingai nei filosofija, nekelia tokių klausimų, kurie stabdytų mokslo pažangą.

Filosofinis empirizmas – gnoseologijos koncepcija, kuri vadovaujasi įsitikinimu, jog vienintelis tikras ir teisingas žmogiškų žinių šaltinis yra empirika, juslinė  patirtis.

Filosofinis racionalizmas – gnoseologijos kryptis pažinimo priemone pripažįstanti, jog vienintelis tikras ir teisingas žmogiškų žinių šaltinis yra žmogaus protas.

Filosofinis idealizmas – filosofijos kryptis, tvirtinanti, kad būtis yra nemateriali, nedaiktiška, tikroji būtis yra ideali, dvasiška.(Platonas).

Filosofinis materializmas – filosofijos kryptis, tvirtinanti, kad būtis yra materiali, daiktiška, tikrovę galima paaiškinti remiantis struktūriniais jos pradais.

Materija ikifilosofine Materija – tai medžiaga, iš kurios formuojasi daiktas; daiktas, daiktiškas pasaulis.

Materija filosofine Materija – nuo mąstymo nepriklausantys ( egzistuojantys objektyviai) daiktai.

Dekarto substancijos samprata: Pagal Dekartą substancija - tai savaiminė būtis, nereikalaujanti nieko kito, išskyrus savo pačios buvimo.

  • Filosofija Šperos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (750 žodžių)
  • Filosofijos šperos
  • Microsoft Word 15 KB
  • Filosofijos kolis špera
    10 - 7 balsai (-ų)
Filosofijos kolis špera. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-kolis-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:13