Filosofijos konspektai visi laikai


Racionalizmo ir empirizmo gincas rašinys. Indukcionizmas. Empirizmas ugdyme. Pitagorininkai ir demokritas. Apriorizmo negandos. Indeterministinis. K. popperio mokslo metodo ir raidos sampratos. Racionalizmo ir empirizmo ginčas naujųjų laikų filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo gincas. Rasinys gincas.

Filosofijos konspektas. Pasaulio prigimties (daiktų prado) problema ikisokratikų filosofijoje (talis, anaksimenas, heraklitas, anaksimandras, parmenidas, zenonas). Pitagorininkai ir demokritas. Platono filosofija: idėjų teorijos ir anamnezės sampratos. Aristoteliškoji platono kritika. Būties hierarchijos problema antikoje ir viduramžiais (platonas, aristotelis, eriugena, šv. Tomas akvinietis). Realizmo ir nominalizmo ginčo esmė ir atstovai. Ontologinis ir kosmologinis dievo būvimo įrodymai. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje (f. Nietzsche, e. Husserlis, m. Heidiggeris,l. Wittgenstein'as). Substancijos problema n. Laikų filosofijoje (r. Dekartas, t. Hobsas, metrie, berklis). Grynasis protas ir pasaulinis protas, arba metafizikos problema i. Kanto ir g. Hegelio filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo gincas naujuju laiku filosofijoje (baconas, dekartas, lokas, humas ir kt. ). Kant`o apriorizmo samprata. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata ir akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. Deterninizmas, indeterminizmas ir tikimybinis aprašymas. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Determinizmas, indeterminizmas ir žmogaus laisvė. Pozityvistinės filosofijos bruožai (a. Comte). T. Kuhno mokslo raidos samprata. Lakatošo mokslo raidos samprata. P. Feyarabendo “epistemologinio anarchizmo” samprata. K. Popperio mokslo metodo ir raidos samprata. Empirizmo prasmes kriterijaus klausimo svarstymas loginiame empirizme ir kritiniame racionalizme. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.


Pirmieji graikų filosofai (ikisokratikai) labiausiai jiems rūpėjusią pasaulio prigimties temą perėmė iš mitologijos. Problematiška atrodė ne tiek pasaulio sandara , kiek jo kilme. Todėl buvo klausiama , iš ko pasaulis atsirado, koks jis buvo iš pradžių. O pastarasis klausimas virto klausimu apie pasaulio (ar daiktų) pradą.

Senovės graikai skyrė keturis pasaulio elementus (pirmines stichijas): ugnį, orą, vandenį ir žemę. Senovės graikai-filosofai, ieškodami daiktu prado, rėmėsi būtent šiomis stichijomis.

Talis, pirmasis graiku filosofas, bandė aiškintis, kuria iš šių stichijų yra pirmoji, kartu ir svarbiausia. Jis tvirtino kad viskas atsirado iš vandens. Vanduo - gyvybės šaltinis.

Anaksimenas pradu laikė orą. Jis orą tapatino su kvėpavimu, su juo siejo ir judėjimą. Anaksimenas maste apie debesų, bei vėjo atsiradimą. Visi jo mastymai remiasi prielaida, kad gamta yra vieninga, ir, kad oras perėjęs iš vienos formos visada grįžta į pradinę.

Heraklitas galvojo, kad visa ko pradas yra ugnis. Ugnis pereina į kitas formas. Pasaulį traktavo kaip nuolat kintantį. Pasaulis primena upe ir du kartus į viena upe įbristi neįmanoma. Prie tų pačių dalyku kartus nesugrįžtama. Netgi kalbėdami apie save negalime pasakyti, kad esame, nes ir esame ir nesame. Tai reiškia, kad laiko požymiu negalime konstatuoti jokio pastovumo. Be kintamumo heraklitas mini, jog vyksta priešybių kova, tiesa gimsta per vaidą, pasaulyje vyksta nuolatinis ir pastovus kintamumai. Anaksimandras pirmasis pavartojo žodį pradas (arche - pradas). Pradu jis laikė juslėmis nesuvokiamą esybę, kuria jis vadino apeironu. Apeironas – tai neapibrėžta beribė būtis.

šiems filosofams pasaulio tikrumas savaime suprantamas dalykas. Todėl klausdami, kas yra pasaulio ar daiktų pradas, jie neklausė, kas yra pati būtis.

šį klausimą kas yra būtis? pirmą kartą iškėlė parmenidas ir atsakė jis taip: būtis yra tai, kas neatsiranda ir neišnyksta. Būtis - tai, kas negali pavirsti nebūtimi. Todėl būtimi galima vadinti tik tai, kas amžina ir nekintama, nes bet koks kitimas reiškia atsiradimą ir išnykimą. Be to, būtis turi būti nejudri ir nedaloma, nes tai, kas daloma, gali keistis. reikia sakyti ir galvoti, kad viena tik būtis egzistuoja, o nebūties nėra

Zenonas bandė apginti parmenido nuostatas. Jis pateikia neišsprendžiamus loginius sunkumus. achilas - greitakojis achilas niekada nepavys vėžlio, jei šis startavo anksčiau. Nes tam, kad pasivyti, prireiks begalybės.

  • Filosofija Konspektai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (9652 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 57 KB
  • Filosofijos konspektai visi laikai
    10 - 1 balsai (-ų)
Filosofijos konspektai visi laikai. (2011 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-konspektai-visi-laikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:18