Filosofijos konspektas (4)


Filosofijos konspektas.

Filosofijos samprata , esmė , reikšmė visuomenėje. Filosofijos kilmė , šaltiniai , objektas , struktūra. Filosofijos santykis su mokslu , pasaulėžiūra. Filosofija ir menas. Filosofija ir religija –. Žmogaus būties prasmė , santykis su būtimi egzistencializmo filosofijoje. Sampratos esmė Platonas , Aristotelis –. Materialistinė būties interpretacija filosofijoje. Idealizmo tradicija sprendžiant būties klausimus. Pažinimo šaltinio samprata racionalizmas ir empirizmas. Tiesos problema filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata. Neklasikinės tiesos teorijos. Mokslo samprata ir mokslinio žinojimo ypatumai. Žmogaus santykis su gamta. Išvardinkite visuotinai žinomas ekologines ir demografines problemas. Socialinės filosofijos problematika ir aktualumas. Technikos ir etikos santykis dora , moralus elgesys , atsakomybė. Informacinių technologijų , globalizacijos įtaka žmogui. Filosofinės refleksijos motyvas – savęs išreiškimas. apibūdinkite. Kaip šiuolaikinės technologijos veikia žmogaus gyvenimo būdą ? gyvenimo prasmės paieškos ir asmeninė patirtis. kas daro žmogų laimingą. Kokie turėtų būti santykiai su gamta , kad „ nebijotume patys savęs “? Ar žmogus atsakingas už savo veiksmus ? kodėl. kodėl socialinės problemos tokios svarbios žmogaus gyvenime. 22. kodėl žmogus negali būti vien kūniškas , be transcendentalumo. kada žmogus pradeda filosofuoti 24. kokia yra filosofijos paskirtis. Kas nulemia jūsų pasirinkimą gyvenime ? kodėl. Kodėl ir kaip aukštasis mokslas siejamas su filosofijos studijomis ? Kas padeda atpažinti gėrį ? pateikite pavyzdžių. Kodėl savo darbe svarbu būti moraliam. Filosofija ir išmintis. ar galima išugdyti išmintį. Norint isugdyti isminti reikia.


1.Filosofijos samprata, esmė, reikšmė visuomenėje. Filosofija apytikriai reiškia – meilė išminčiai, tai vienas pasaulio pažinimo ir aiškinimo būdų. Tai teorija kuriai būdinga proto argumentais grįsti savo teiginius. Tai laisvas žinojimas, pagrįstas ne naudingumu ar pritaikomumu. Kiekvienas filosofija suprantame skirtingai . Remiantis Filosofu K. Jaspersu – kas yra filosofija ir ko ji verta ginčijamas dalykas. Ko iš jos laukiama nepaprastų atradimų, neturintis išmones ir dalykas liečiantis kiekvieną.

2. Filosofijos kilmė, šaltiniai, objektas, struktūra. Filosofijos kilmė – atsirado daugiau kaip prieš 3000m. pr.m.e rytų šalyse. Ji atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Vis dėlto, nors filosofija priešino save mitologijai, dirvą jai atsirasti parengė būtent mitologinis pasaulio aiškinimasNuostaba, abejonė, kančia. Šaltiniai: Nuostaba – ji yra pati filosofavimo pradžia, abejonė – verčia žmogų savarankiškai mąstyti, nes suabejojus ima ieškoti savarankiškai atsakymo, kančia – ji verčia apmąstyti situaciją, įvertinti save ir savo santykius su kitais žmonėmis. Taip pat kai kurie filosofai linkę pabrėžti, kad vienintelis šaltinis yra egzistencinė žmogaus patirtis.Objektas - objektas skyla į du aspektus: būties esmę aiškinasi filosofijos aspektas, vadinamas ontologija, gnoseologija – bendroji pažinimo teorija. filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santyki su pasauliu ir pačiu savimi.filosofiniai klausimai – egzistencijos, būties klausimai, tai – tarpinė disciplina. Kasdieniai klausimai yra buitiniai. Filosofija prasideda klausimais, kai kasdienis pasaulis darosi nebe savaime suprantamas ir tampa problema.

Struktūra: ontologija – būties teorija, gnoseologija – pažinimo teorija, aksiologija – vertybių teorija, etika – dorovės teorija, estetika – meno grožio teorija, socialinė filosofija – žmogau ir visuomenės teorija.

3.Filosofijos santykis su mokslu, pasaulėžiūra . Pasaulėžiūra formuoja supratimą, kas yra pasaulis. Tai pažiūros į pasaulį. Pasaulėžiūra sudaro įvairias nuomones, įsitikinimai, tikėjimas, žinojimas. Paprastai pažiūros į pasaulį vadinamos teorine pasaulėžiūra, o požiūris į gyvenimą praktinę pasaulėžiūra. Išmintis yra žmogaus savybė, kuri padeda jam ištobulinti pasaulėžiūrą. Pasaulėžiūra dviejų aspektų: žinių, tiesos ir vertybių vienybė. Taip pat nemažą įtaką turi pasaulėžiūrai mokslo atradimai. Taigi pasaulėžiūrą formuoja įvairūs veiksniai. O mokslas, kartu su filosofija kelia tą patį tikslą: pažinti viskas, kas yra. Taip pat galime įžvelgti ir skirtumų: 1. Mokslas ardo ir sudeda tikrovę. Filosofija bando suvokti pasaulį, kaip visumą, aprėpti pasaulį visuminių žvilgsniu. 2. Mokslas pažįsta pasaulį, o filosofija mąsto pasaulį; 3. Mokslas siekia pertvarkyti pasaulį, o filosofija tyrinėja pasaulį, tokį koks jis yra. 4. Moklso tiesos objektyvios, o filosofijoa tiesos – labiau subjektyvios, nes į tuos pačius klausimus yra skirtingi atsakymai ir nėra galutinio.

4.Filosofija ir menas – Panašumai: į meno kūrinį galima žvelgti kaip į konstrukciją kai žiūrimą ir į filosofiniu kategorijų sistemą; nesiekia praktinės naudos; atlieka tą pačią misiją: išplėsti žmogų iš kasdienybės ir bent akis į akį akimirką pastatyti su transendencijos paslaptimi. Akirtumai: filosofijoje gaunamos idėjos , mane konkretus pavidalas, fil racionalus pažinimas, mane jausminis, fil apmąsto meną, menas filosofijos ne, fil tikslas tiesa, mano kūryba, grožis. Filosofija ir religija – panašumai – religija kalba apie tuos pačius dalykus, kurie domina ir filosofiją (Dievas, žmogus ir kt.). Skirtumai : Filosofija yra žmogaus proto padarinys, religijos ypatumas yra jos konkretumas ir dogmatiškumas, taip pat religija tiesą laiko dieviškosios prigimties, o filosofijos tiesa randa protu pasiekiamoje argumentacijoje. Filosofijai tai laisvas žmogaus apsisprendimas, o religijai – tikėjimas. Dažniausiai filosofijos ir religijos santykis nusakomas kaip tikėjimo ir žinojimo santykis.

  • Filosofija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (2870 žodžių)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Filosofijos konspektas (4)
    10 - 7 balsai (-ų)
Filosofijos konspektas (4). (2016 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-konspektas-4.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:13