Filosofijos paruoštukė


Teisės Špera. F. Kaip teorinis pasulėžiūros branduolys. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Mąstymas ir kalba. Žodi ir jo reikšmė. Žmogus individualybė ir asmenybė. F. Tikrovės samprata. Substancija, materija ir forma. (aristotelis). Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Pažinimas ir vertinimas. Gėrybės ir vertybės. Vertybių rūšys. Būtis kaip objektyvioji tikrovė ir būtis kaip egzistencija. Mokslinis pažinimas. Empiriško pažinimo ir teorijos santykis. Žmogus kaip pažinimo objektas ir pažinimo subjektas. Mokslinio dėsnio samprata. Dinaminiai ir statistiniai dėsningumai. Objektyvistinė žmogaus samprata. Žmogus – gamtos evoliucijos padarinys: žmogus – dievo kurinys. Tiesos samprata. Vertybė, pareiga, norma. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Valstybė ir demokratija. Gamta ir kultūra. Individas, visuomenė, valstybė.


F. Yra visų mokslų motina pati nėra mokslas. Antikoje ji siekė aprėpti visus teoriškai aiškintus klausimus apie žmogų ir pasaulį. To meto f. Buvo universalus mokslas. Ją domino būties, gyvenimo ir pažinimo pagrindai. Naujaisiais laikais filosofų žvilgsnis nuo daiktų vis labiau ima krypti žmogaus ir daiktų santykio link. F. Aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. F tyrinėja, ką ir kaip žmogus pažįsta, ar gali pažinti. F. Ieško tiesos. F. Priskiriamos problemos susijusios su pasaulio prigimtimi ir daiktų ar reiškinių tvarka (metafizika). Kaip reikia gyventi (etika). Pažinimoir žinojimo prigimties klausimai (epistemologija, gnesiologija arba pažinimo tremdamiesi aristotelio ontologine tradicija kiekvieną tikrąją būtį arba kiekvieną tikrąjį vienį galime vadinti substancija. Substancija yra tai, kas kaip tikroji būtybė, yra tirasis vienis savyje. Substancija – tai ontologinis atomas. Joks dirbtinis daiktas nėra substancija. Pagal aristotelį, forma yra bendras požymis individualų pavidalą įgijusiam turiniui turinys neegzistuoja be formos, kaip forma be turinio. Tačiau forma yra aktyvioji ir dėsninga būties kategorija. Turinys – pasyvus pradas. A. Formą suvokia kaip esmę, o turinį kaip žaliavinę medžiagą arba pasyvę materiją. Viskas kas egzistuoja besivystančių formų raida. Pasaulis sudarytas iš daiktų bei jų turinių. Būtį a. Priskiria ne tik daiktams, bet ir jų savybėms. Daikto esmę galime suprasti kaip medžiagos (materijos) ir formos (pavidalo) vienovę. Būtį galima nagrinėti ne tik substancijos, kokybės ir kiekybės požiūriu, bet ir potencialumo bei aktualumo, Galimybės bei tikrovės, požiūriu. Bendras daikto savybes a. Vadina jų forma, o individualias - materija. Materija yra beformė, neapibrėžta. Daiktų medžiaga iš kurios jie padaryti yra suformuota materija. Daikto formf. Būties sąvoka - kam būti, kas būna, yra, egzistuoja. Pasaulio sąvoka turi empirinį turinį; pasaulyje matome didžiulę juslėmis suvokiamų daiktų ir reiškinių įvairovę. F. Būties sąvoka abstraktesnė, nes filosofas daiktų ir reiškinių įvairovėje visada ieško vienovės. Keldama būties problemą, f. Klausia, kas egzistuoja ir kaip egzistuoja. Pirmuosius f. Domino iš ko pasaulis atsirado, koks jis buvo iš pradžių. Talis milietis atsakė taip: iš vandens. Būtis yra tai, kas neatsiranda ir neišnyksta, būtis – tai, kas negali pavirsti nebūtimi. Būtis turi būti nejudri ir nedaloma. (parmenidas). Pasak platono būtis – kas besąlygiška, amžina, tobula. Todėl tikrove, būtimi reikia laikyti ne daiktus, o idėjas. Pasak a.

  • Teisė Šperos
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (3318 žodžių)
  • Teisės šperos
  • Microsoft Word 16 KB
  • Filosofijos paruoštukė
    9 - 3 balsai (-ų)
Filosofijos paruoštukė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-paruostuke.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:42