Filosofijos progimtis ir paskirtis


Filosofijos skaidrės. Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Kas yra filosofija? Filosofija yra teorija, kuriai būdinga proto argumentais grįsti savo teiginius. Teorinis pasaulio aikinimas atsirado maždaug VII a. Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Filosofija Graikijoje. Laikui bėgant visiškai atsiriboti nuo mitologijos filosofijai nepavyko. Taigi senovės graikai buvo pirmieji. Filosofija Indijoje. Indijoje buvo pradėtas kūrti seniausias tekstas. Tuo metu kai graikų filosofai jau drąsiai formulavo pirmąsias teorijas mitams pakeisti. Pasaulio tautos sukūrė įvairiausių mitų. Filosofija atsiranda ten kur “Nubunda žmogus” Filosofuodamas žmogus atsitraukia nuo kasdieninės reikšmės. Nuostaba yra vienas iš filosofavimo šaltinių. Dar viena iš būsenų, verčianti filosofuoti (pasak A. Filosofija sąveikauja su įvairiomis kultūros apraiškomis menų. Filosofija yra pasaulio. Anglų filosofas Francis Bacon (1561 – 1626). Rene Descartes (1596 – 1650). Ogiustas Kontas (1798 – 1857) pozityvumo pradininkas. Filosofija yra kūryba ir todėl ji – menas. Filosofija yra racionalusis pažinimas. Filosofinio mąstymo tikslas – tiesa. Filosofija gali apmąstyti. Tačiau filosofija yra ir skurdesnė už meną. Lyginant filosofiją ir religiją. Esminis skirtumas tarp filosofijos ir religijos filosofija yra žmogaus proto. Filosofija trokšta tiesos, nes ji yra vienintelis ir svarbiausias filosofavimo principas. Filosofijai – tai laisvas žmogaus apsisprendimas. Pasaulėvaizdis ir pasaulėjauta yra ankstesni už pasaulėžiūrą. Pasaulėžiūra yra protinio pažinimo dalykas. Pasaulėžiūra leidžia spręsti. Pasaulėžiūra apima ir vertybinių nuostatų pasaulio atžvilgiu sistemą. Žmogaus pasaulėžiūrą sudaro įvairios nuomonės. Filosofija pati save. Tikras filosofas supranta, kad tiesa gimsta ginče.


Kas yra filosofija? Teorinis pasaulio aiškinimas Filosofijos kilmė Filosofija Graikijoje Filosofija Indijoje Kokie filosofijos šaltiniai? Koks filosofijos santykis su kitomis pažinimo sritimis (mokslu, menu, religija) Filosofijos ir pasaulėžiūros santykis Svarbiausias filosofijos klausimas, kas yra filosofija?

Laikui bėgant visiškai atsiriboti nuo mitologijos filosofijai nepavyko. Tačiau pirmą kartą filosofijai atitrūkti pavyko senovės Graikijoje. Tačiau tiek graikų, tiek vėlesnėje filosofijoje išliko mitologinio mastymo elementų. Būtent Graikijoje filosofija iš esmės tapo savarankiška, teorine mąstymo apie pasaulį ir žmogaus vietą jame forma.

Nuostaba yra vienas iš filosofavimo šaltinių, pati filosofavimo pradžia. Nuostaba gimdo kitą filosofuojančio žmogaus jausmą – abejonę. Abejonė verčia žmogų savarankiškai mąstyti, nes suabejojus imama ieškoti savo atsakymo.

Ogiustas Kontas (1798 – 1857) pozityvumo pradininkas. Jo nuomone tikslias, faktais paremtas žinias, teikia gamtos mokslai, o žinių apie būtį, daiktų esmę pateikti negali niekas.

Filosofija yra kūryba ir todėl ji – menas. Ypatingas menas, kitoks nei poezija, muzika ar dailė – pažinimo menas. Filosofija ir menas yra skirtingi. Filosofijoje gaunamos abstrahuotos ir sintetinės idėjos. Tuo tarpu meno rezultatas – konkretus meninis pavidalas, integruojantis savyje meninę idėją, bet vis dėlto yra vaizduotės padarinys.

Filosofija yra racionalusis pažinimas, mene – jausminis. Tad meno kūrinys negali būti filosofinėmis priemonėmis kuriamas ir atvirkščiai – filosofija nėra jausminio poveikio dalykas.

Filosofinio mąstymo tikslas – tiesa, meno kūryba – grožis. “... mąstytojas išsako būtį. Poetas įvardina šventumą” (M. Heidegeris).

  • Filosofija Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 35 puslapiai (1290 žodžių)
  • Filosofijos skaidrės
  • MS PowerPoint 8293 KB
  • Filosofijos progimtis ir paskirtis
    10 - 7 balsai (-ų)
Filosofijos progimtis ir paskirtis. (2016 m. Sausio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-progimtis-ir-paskirtis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:19