Filosofijos samprata. Mirties ir gyvenimo sankirta


Filosofija apie mirtį. Mirtis ir filosofija. Mirties filosofija. Filosofija mirtis. Mirties ir pomirtinio gyvenimo samprata skaidres. Gyvenimo ir mirties samprata. Fiosofijos referatai apie mirti. Filosofija referatai apie mirti. Lengvai suprantamas filosofas. Filosofine mirties samprata.

Filosofijos referatas. Bendrai apie filosofiją. Filosofo ir išminčiaus esmė. Mirties ir gyvenimo sankirtos keliami klausimai. Kas gi yra sankirta? Biblijos nuomonė apie mirtį, sielą ir prisikelimą. Mokslo požiūris į mirtį ir pomirtinio gyvenimo egzistavimą. Nauja pažiūra į mirtį ir gyvenimą. Išvados. Literatūros sąrašas.


Filosofijos istorija visų pirma naudinga tuo, kad ji parodo, jog ir elgesio srityje, kaip daugelyje kitų mokslų, nesiremiant gamtos dėsniais, beveik nieko tikrai fundamentalaus sukurti neįmanoma.

žmonija vis labiau supranta, kad žmogaus ir žmonijos egzistavimas toks, koks jis buvo iki šiol, tęstis ilgiau negali ne vien dėl to, kad jis buvo ir tebėra kančių kelias. Svarbiausia dėl to , kad vis labiau niaukiasi išlikimo, savosios homo sapiens biologinės rūšies egzistavimo pratęsimo galimybės. Sveikai ir giliai protaujantiems žmonėms tai kelia didelį nerimą bei rūpestį. Jie supranta, kad jei ir toliau bus taip beveik neatsakingai žvelgiama į mąstymo, elgesio bei ateities planavimo esmę – Į filosofiją, gėrį ir blogį, į kultūringumą ir dorovę, į teisingumą ir taiką, į laisvę bei kultūrą apskritai, tai žmogų ir žmoniją pačioje artimiausioje ateityje sunaikins arba žmonių tarpusavio konfrontacijos padarinys – termobranduolinis karas, arba ekologinė krizė. O jos abi yra tos pačios visas nelaimes žmonijai nešančios kultūringumo krizės – žmogaus ne žmoniškumo – dėsningas rezultatas.

Filosofijos studijų objektą – socialinį organizmą – žmonių, jų grupių ir tautų elgesį stebime kiekviename žingsnyje ir nuolatos kritiškai vertiname doroviniu požiūriu. Daug sunkiau pažinti biologinio organizmo vidinę nuostatą.

Savarankiškai gerai ar blogai elgtis gali tiktai individas – materialus ar idealus ( dievas). Jeigu dievo ar į jį panašių idealų- Nematerialių – individų realiu egzistavimu labai daug kas abejoja , tai realiu materialių individų egzistavimu neabejoja niekas. Jų elgesio analizė, jų elgesio pakėlimas iki išmintingumo lygio ir yra filosofijos, o drauge ir dorovės mokslo teorinės bei praktinės veiklos objektas.

Normali, tikroji filosofija, kaip ir jos pastangomis sukurta dorovės teorija, priešingai patologiniams jų variantams, yra visai nesudėtingi ir net pradžios mokyklos mokinukams lengvai suprantami dalykai. Be to, suprantami daug lengviau negu bet kuris kitas fundamentalusis mokslas.

Tikroji filosofija – meilė išmintingumui bei išminčiai yra nekintamas dalykas, kaip nekintamas ir filosofinės veiklos objektas – išmintingas žmonių ir tautų elgesys , kaip yra nekintami visi gamtos dėsniai. O rūšies individų tarpusavio neagresyvumas, sudaręs išmintingo elgesio esmę, yra vienas iš tų gamtos – evoliucijos dėsnių.

Dialektinė filosofija, kaip teigia f.

  • Filosofija Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (3162 žodžiai)
  • Kolegija
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Filosofijos samprata. Mirties ir gyvenimo sankirta
    8 - 3 balsai (-ų)
Filosofijos samprata. Mirties ir gyvenimo sankirta. (2011 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-samprata-mirties-ir-gyvenimo-sankirta.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:28