Filosofijos savokos konspektas


Filosofijos konspektas. Dualizmas- (lot. dualis- dvejopas, dvigubas), teorija, pagal kurią tikrovė susideda iš dviejų lygiareikšmių pradų materialinės ir dvasinės substancijos.


Antropologija – siekis pažinti žmogaus prigimtį, bandoma apibrėžti tai, kas bendra visiems žmonėms, ugdoma žmogaus savivoka, savo vietos pasaulyje samprata.

Atomizmas – pažiūra, teigianti, kad viskas sudaryta iš nedalomų dalelių (atomų), kurios medžiagos požiūriu būdamos vienodos, skiriasi pavidalu, padėtimi, išsidėstymu. Šios pažiūros atstovas Demokritas teigė, kad begalinė ir niekieno nesukurta Visata yra amžinų, smulkių, nedalomų, dalelių – atomų – judėjimo padarinys. Begalinėje tuštumoje netvarkingai judėdami atomai jungiasi, taip atsiranda daiktų ir pasaulio įvairovė. Erdvė, kurioje juda atomai, yra nebūtis, t.y. absoliuti tuštuma.

Aktas-tai ką daiktas turi iš tikrųjų ir kuo jis yra.

Anomija-situacija, kai nustoja galioti socialinės normos

Būtis – filos sąvoka, reiškianti nepriklausomai nuo sąmonės esantį objektyvų pasaulį, materiją.

Bpragmatizmas-filosofijos kryptis, praktinius mąstymo ir veiklos būdus laikanti svarbiausiais, tiesos kriterijumi, praktinį jos pritaikomumą.

Dedukcija – perėjimas nuo bendresnių dalykų prie dalinių, išvados gavimas iš prielaidų.

Dualizmas – pažiūra, kad tikrovę sudaro 2 prigimtys arba pradai – medžiagiškasis ir dvasinis. Atstovas Dekartas, skyręs 2 visiškai atskiras substancijas – kūninę (materija), kurios atributas yra tįsumas, ir dvasinę (siela), kurios atributas – mąstymas. Yra ir kitas požiūris – viršesnė substancija yra davsinė sub. (platonas). Būties sferos: idealioji ir materialioji.

Dėsnis- logikoje visada teisinga loginė išraiška, gamtos moksluose- esminis, nuolatinis reiškinių ar objektų ryšys.

Energija – pagal Aristotelį, veikimas, aktyvumas.

Epistemologija-tai mokslo žinių teorija teigianti, kad mokslinės žinios yra žymiai tikresnės negu kasdieninės žinios. Mokslas – tai žmonių sąmoningos veiklos, siekiančios pažinti, įsisavinti ir panaudoti savo praktiniams tikslams objektyvaus pasaulio reiškinius, rezultatas. Mokslo atsiradimą sąlygojo žmonių civilizaciniai poreikiai, kurie formavosi nuo seniausių laikų.Mokslinio pažinimo tikslai būna išoriniai ir vidiniai.

Taigi, galima sakyti, kad gnoseologija ir epistemiologija yra panašios tuo, kad jų tikslas susietas su pažinimu. Gnoseologija siekia ištirti visus galimus pažinimo būdus, o epistemiologija – nustatyti, kaip įgautas pažinimas veikia žmogų, kokią įtaką turi jo gyvenimui.

Empirizmas. Pirmiausia žmogus pažinime remiasi savo juslėmis – regėjimu, klausa, uosle, skoniu. Tačiau juslėmis galime pažinti atskirus reiškinius, jų savybes, o ne atskleisti bendrybės bruožus(Aristotelis, Lokas).

Edukologija- piliečių ūgdymas

Holizmas – pažiūra, kad būties pagrindas ne konkretus daiktas, o abstrakcija. Pitagoras teigė, kad būties pagrindas – absoliutus skaičius, kaip daiktų santykis. Skaičius yra mistiškas vienetas ir vadinamas monada (vienetu). Šiame skaičiuje turi tilpti visos pasaulio savybės. Pitagoro mokymas apie monadas vadinamas holistiniu mokymu. Holistinio principo esmė – mažiausiame pasaulio elemente turi tilpti visos pasaulio savybės, o per skaičių galima išreikšti viską (žmogaus charakterį, visatos savybes ir pan.).

Subjektyvusis idealizmas – šiuo požiūriu, tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo pažįstančiojo subjekto.

Filosofijos savokos konspektas. (2015 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-savokos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:58