Filosofijos tradicija ir kūryba


Filosofijos referatas. Filosofijos tyrimo sritis. Filosofinės kūrybos specifika. Tradicija ir individualumas filosofinėje kūryboje. Kūryba - tai įvairiausia żmonių kultūrinė veikla. Pastaruoju metu vis labiau įsitikinama kūrybiškumo svarba moksliniame pażinime bei technikoje. Stokojant kūrybiškumo, negali būti vaisinga nei politinė, nei ekonominė veikla, žmonės negali doroviškai samonėti tobulinti savo tarpusavio santykius.


Kūryba - tai įvairiausia żmonių kultūrinė veikla. Stokojant kūrybiškumo, negali būti vaisinga nei politinė, nei ekonominė veikla, žmonės negali doroviškai samonėti tobulinsocialinės) būtinybės. Kūryba kyla ne iš išorinės, o iš subjektyviosios paties kūrėjo būtinybės. Dėl to kūryba visada pasiżymi savaimingumu, spontaniškumu, jos rezultatuose atsispindi kūrėjo individualybė, jo subjektyvumas.

Kūrybiškumu pasiżymi ir tokia savita dvasinės żmonių kultūros sritis, kaip filosofija. Filosofija yra savitas kultūros reiškinys, tai tam tikra, savita pażinimo rūšis.

Viena iš seniausių żmonų kultūros sričių, filosofija, buvo kuriama ir vystoma tūkstantmečiais. Vis dėl to tiksliai paaiškinti, kas yra filosofija, turint galvoje jos istorinės raidos sudėtingumą bei prieštaringumą, ir šiandien nėra paprasta. Visais laikais pavieniai mąstytojai ir ištisos jų mokyklos svarbiausiomis laikė skirtingas problemas, ne vienodai jas sprendė, vadovavosi skirtingais metodais. Skirtingai jie suprato ir pačią filosofiją, jos objektą, specifiką visuomeninę paskirtį. Skirtingų nuomonių šiais klausimais laikosi ir šiuolaikiniai mąstytojai. Toks nuomonių nevienodumas nėra mąstytojų savivalės rezultatas. Tą nevienodumą nulemia mąstytojo individualybę, istorinę bei kultūrinę jo gyvenimo aplinka. Tačiau tai dażnai nulemia ir filosofijos objekto savitumas.

Skirtingos mokslo šakos kelia sau tikslą pażinti įairius tikrovės reiškinius, Siekia paaiškinti jų tarpusavio priklausomybę, prieżastis, struktūrą, dėsningumus, nusakyti, kokie jie yra objektyviai, patys savaime , maksimaliai eliminuojant tyrėjo individualų ir istorinį subjektyvumą. Objektyvių sąlygų, priežasčių bei dėsningumų pożiūriu żmonės stengiasi pażinti ne tik aplinkos daiktus, bet ir save pačius. Jie pażįsta save kaip gamtos dalį, kaip objektyvių prieżasčių sąlygojamą gyvą būtybę, kaip objektą tarp objektų. Tačiau żmonės pażįsta save ir kaip aktyvų, santykiškai laisvą, kūrybišką subjektą, kuris sąmoningai nusistatytais tikslais pakyla virš gamtinio determinizmo ir, juo remdamasis, kuria savitą, żmogišką, kultūrinį determinizmą. Dėl to ir tikrovę żmonųs pażįsta ne vien kaip išorinės būtinybės viešpatiją, bet ir kaip aktyvios, laisvos, pertvarkančios savo veiklos, savo istorinių tikslų, savo kūrybinių potencijų realizavimo sritį.

  • Filosofija Referatai
  • 2010 m.
  • 9 puslapiai (2472 žodžiai)
  • Mokykla
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Filosofijos tradicija ir kūryba
    10 - 3 balsai (-ų)
Filosofijos tradicija ir kūryba. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/filosofijos-tradicija-ir-kuryba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:27