Finansai egzaminui


Finansų konspektas. Finansinė menedžmento apskaita. Reikalavimai apskaitinei informacijai. Pinigų funkcijos. Mainų priemonės funkcija. Apskaitos vieneto arba vertės mato funkcija. Piniginis vienetas monetary unit – tai standartinis valiutos vienetas , kuris sudaro šalies vidaus pinigų kiekio pagrinda. Teisėtos mokėjimo priemonės funkcija. Vertybių laikymo , kilnojimo ir taupymo priemonės funkcija. Kapitalo judėjimo tarpininko funkcija. Pinigų pasiūla ir paklausa. Pinigų pasiūla - tai pinigų kiekis , reikalingas ūkiniams sandoriams vykdyti. Tarpininkauti visų prekių ir paslaugų mainams. Pinigų pasiūla , dar vadinama pinigų masė , tai faktiškas pinigų kiekis , naudojamas mainams tai mokėjimo priemonių visuma. Multiplikacinis bankų veiklos efektas. Piniginio vieneto vidinį stabilumą sąlygojantys veiksniai. Sąlygos darančios įtaką pinigų stabilumui. Pinigų masė. M2 m. Pinigų apyvarta ir jos greitis. Apyvartos greitis parodo , kiek kartų per metus “ vidutinis pinigų vienetas ” keičia šeimininką. Bnpn = m x. Mokėjimų dažnumą. Mokėjimų mechanizmo efektyvumas. Palūkanų norma. Tiesioginės valstybės išlaidos. Valstybinių įmonių , įstaigų , organizacijų išlaidos. Biudžeto funkcijos formavimo principai. Paskirstomoji ir kontrolės. Biudžeto viešumo principas reikalauja viešai skelbti valstybės biudžetą. Suteikti valstybės pagrindinėms pajamoms ir išlaidoms viešumą. Biudžeto sandara. Pensijų fondai. Sveikatos draudimo fondai. Kiti specialūs nebiudžetiniai fondai. Skolos vertinimo kriterijai ir rodikliai. Pagrindinis centrinio banko resursų šaltinis yra pinigų emisija nuo 54 iki 85 % pasyvų. Komerciniai bankai. Kiti bankai. Investiciniai bankai yra specializuotos finansinės institucijos , vykdančios investicijų finansavimą ir kreditavimą.


Pinigų pasiūla - tai pinigų kiekis, reikalingas ūkiniams sandoriams vykdyti, t.y.

Jeigu bent viena iš šių sąlygų bus pažeista, multiplikatoriaus poveikis pinigų masei bus gerokai mažesnis.

Faktinio pinigų pasiūlos prieaugio neįmanoma tiksliai nustatyti, nes pinigų pasiūlos multiplikacinis augimas labai priklauso nuo žmonių siekimo turėti grynųjų pinigų atsargų ir nuo bankų planų turėti atliekamų rezervų. Esama tendencijos ilgai laikyti stabilias rezervų normas, o pinigų pasiūlai reguliuoti naudoti atvirosios rinkos operacijas

Yra išskiriamos penkios svarbiausios piniginio vieneto vidinio stabilumo (nestabilumo) prielaidos.

G. B. Šavas teigia: ,,Pinigų trūkumas yra blogio pradžia".

Laipsniškas ir pastovus pinigų kiekio kitimas, maždaug atitinkantis vidutinį metinį realaus bendrojo vidaus produkto pokytį, ne visada yra pakankama pinigų stabilumo sąiyga. Jei pinigų kiekis santykinai nekinta, tai pagrindine vidinio nestabilumo priežastimi gali būti tam tikros paklausos ir pasiūlos rinkos ūkyje neatitikimas. To neatitikimo įtaką pinigų poreikiui ir vidiniam stabilumui nagrinėja Dž. M. Keinso paklausos perviršio teorija, kurią nesunku perprasti remiantis pasiūlos ir paklausos diagrama :

Išorinis piniginio vieneto stabilumas reiškia tvirtą piniginio vieneto kursą stiprių konvertuojamų užsienio valiutų atžvilgiu. Pilnoji konversija - tai visiškas valiutinių apribojimų panaikinimas visose operacijose, plaukiojantis nacionalinės valiutos rinkos kursas (nors ir reguliuojamas pinigų bei kredito politikos pagalba), valiutos panaudojimo tarptautinėje apyvartoje galimybė. Vienokie ar kitokie apribojimai suteikia valiutai dalinį konvertuojamumą.

Valstybinis valiutos kurso reguliavimas įtakoja kurso kitimą. Pasaulinėje praktikoje yra taikomos dvi skirtingos valiutos kurso politikos: laisvas kursų svyravimas ir fiksuoto kurso sistema.

Kai valiutos kursas nustatomas laisvoje valiutų rinkoje, valiutos vertei didžiausią įtaką daro anksčiau minėti veiksniai. Tuo tarpu fiksuoto kurso sistemoje valstybė tam tikromis priemonėmis palaiko nustatytą valiutos kursą:

1. Centrinė valdžia panaudoja turimus valiutinius rezervus, siekdama dirbtinai padidinti pasiūlą tos užsienio valiutos, kurios kursas krenta, ir tuo būdu palaikyti fiksuotą šalies valiutos kursą.

2. Priklausomai nuo realaus valiutos kurso augimo ar kritimo, reguliuojama pinigų pasiūla.

3. Centrinė valdžia valiutos kursą gali veikti reguliuodama prekybinius santykius su užsieniu. Šalies importo ir eksporto subsidijavimo politika vedama tada, kai reikia sumažinti užsienio valiutos paklausą. Jei nacionalinė valiuta yra pervertinta, mažinami importo mokesčiai ir neteikiamos lengvatos eksportui.

4. Realų valiutos kursą galima priartinti prie nominalaus reguliuojant palūkanų normas. Jei palūkanų norma pakeliama, automatiškai pakeliama ir šalies piniginio vieneto paklausa, ir atvirkščiai.

Jeigu minėtos priemonės netaikomos, yra labai didelė valiutos devalvacijos galimybė.

Pasitikėjimo valiuta lygis pasaulinėje rinkoje taip pat veikia valiutos kurso kitimo tendencijas

M3 – tai M2, plius dideli ilgalaikiai terminuotieji indėliai, kurių negalima paimti pirma laiko, nors juos galima perleisti.

Taigi kiekvienos valstybės mokėjimo priemonių visumą – (monetarinę) bazę sudaro grynieji pinigai (M1) ir “beveik pinigai” (M2,M3).

Maršalo koeficientas – pinigų masės apyvartoje ir nominalaus BNP santykis. Taigi Maršalo koeficientas yra apyvartos greičio atvirkštinis dydis, parodantis, kokia ekonominių išteklių dalis yra laikoma pinigine forma: k=M / BNPn

Mainų lygtis rodo, kad BNP piniginė išraiška turi būti lygi vidutinės pinigų masės apyvartoje ir apyvartos greičio sandaugai:BNPn = M x V.

Svarbiausiu veiksniu reikėtų laikyti vadinamąjį mokėjimų dažnumą, šis rodiklis lėtai keičiasi ir todėl gali būti lengvai prognozuojamas

Kitas veiksnys, veikiantis apyvartos greitį, yra mokėjimų mechanizmo efektyvumas, aprėpiantys čekių apmokėjimo bankuose greitį, kredito kortelių naudojimą ir pan.

Mokėjimų mechanizmo efektyvumas, o kartu apyvartos greitis didėja dar ir dėl to, kad kompiuterizacija gerokai pagreitina bankų sistemos veikimą, finansinės naujovės įgalina greitai atlikti pervedimus tarp čekinių sąskaitų ir kitų aktyvų, kredito kortelės yra naudojamos vietoj grynųjų pinigų. Nors šis veiksnys laikomas laipsniškai kintančiu, kartais jį sunku prognozuoti.

  • Finansai Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (5876 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Finansai egzaminui
    10 - 9 balsai (-ų)
Finansai egzaminui. (2016 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansai-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:30