Finansai namų darbas


Finansų namų darbas. Kokiomis formomis ir kaip valstybė reguliuoja netolygų ekonomikos vystymąsi šalyje? Finansinės analizės rūšys. Finansų analizės šaltiniai ir jų ryšys. Kodėl skiriasi grynųjų pinigų ir grynojo pelno apimtys to pačio ataskaitinio laikotarpio ataskaitose. Kaip ir kokie veiksniai įtakoja įmonės finansinius rezultatus? Kokie, jūsų nuomone, santykiniai rodikliai domintų kreditorius ir kodėl? Kokiu tikslu atliekamas įmonės finansinės būklės įvertinimas? Mokesčių reikšmė ir būtinumas. Apmokestinimo principai ir riba. Praktinė užduotis. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Priklausomai nuo analizei keliamų tikslų, finansinės analizės rūšys gali būti jungiamos su uždaviniais, kurie dažniausiai yra specifiniai ir priklauso nuo analizės paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių.

Pagal atlikimo laiką finansinė analizė yra:

retrospektyvinė – ji nagrinėja praeito laikotarpio duomenis;

perspektyvinė – ji susijusi su prognozių, planinių duomenų analizavimu. Ši analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus;

operatyvinė analizė – ji atliekama per trumpus periodus. Šia analize siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus, įvertinti neigiamas veiklos tendencijas, kas sudaro sąlygas pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą.

Praktikoje dažniausiai naudojamas pirmasis finansų analizės šaltinis. Dabartiniu metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie atskaitomybės dokumentai:

1.4 Kodėl skiriasi grynųjų pinigų ir grynojo pelno apimtys to pačio ataskaitinio laikotarpio ataskaitose?

1.5 Kaip ir kokie veiksniai įtakoja įmonės finansinius rezultatus?

Išoriniai veiksniai yra labiau makroekonominio pobūdžio, susiję su politiniais, teisiniais, visuomeniniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais bei ekonominiais procesais, kurie daro įtaką įmonės plėtotei. Įmonės ūkinę veiklą, o kartu ir finansinį rezultatą lemia valstybės ūkinė politika, jos ekonomikos sistema, vietinės rinkos sąlygos bei nagrinėjamos įmonės produkcijos paklausa. Visi šie veiksniai turi įtakos prekių kainoms, paklausai ir pasiūlai, produkcijos struktūrai ir panašiai. Jie daro didelę įtaką įmonės konkurencingumui ir turi įtakos išlaidoms.

Finansinio stabilumo rodikliai naudojami balanso struktūrai įvertinti. Jeigu finansinės autonomijos rodikliai didesni už vienetą, tai įmonė yra gana autonomiška. Jeigu apskaičiavę gauname nedidelius rodiklius galime teigti, jog įmonė nėra finansiškai priklausoma. Jeigu įmonė neturi privilegijuotų akcijų rašome 0. Apskaičiavę nuosavo kapitalo manevringumą, matysime, ar įmonė neturi problemų su pasirinkta strategija, t.y. ji turi pakankamai lėšų trumpalaikėms skoloms padengti.

Nagrinėsiu UAB „Statyba“ finansinę padėtį remdamasi šios įmonės balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita (1 ir 2 priedai).

Šiame darbe paskaičiuosiu šios santykinių rodiklių grupes:

Mokumas yra įmonės gebėjimas nustatytais terminai vykdyti visus įsipareigojimus, o su juo susijusi sąvoka „likvidumas“ rodo galimybes įmonės turtą paversti pinigais prarandant balansines vertes. Geriausia kai įmonė turi pakankamai pinigų visiems įsipareigojimams įvykdyti. Mokumo analizės tikslas yra nustatyti kaip įmonė vykdys savo einamuosius finansinius įsipareigojimus.

Siekiant įvertinti mokumą, visi balanso straipsniai papildomai grupuojami pagal likvidumą. Pats likvidžiausia turtas yra pinigai ir jų ekvivalentai, o mažiausiai likvidus ilgalaikis turtas. Įsipareigojimai pagal jų padengimo terminą irgi grupuojami analogiškai. Balansas grupuojamas pagal likvidumo ir įsipareigojimų padengimo terminus į 4 grupes.

Įvedus 2005 m. turimus duomenis į lygybes matome, kad pirmoji ir antroji lygybė neatitinka reikalingos nelygybės. Tai yra, kad įmonė 2005 ir 2006 m. neturėjo pakankamai likvidžiausio ir greitai parduodamo turto, kad įvykdytų savo trumpalaikius įsipareigojimu. Trečioji ir ketvirtoji lygybė 2005 m., o 2006 m. tik ketvirtoji atitinka likvidumo tikslus, t.y. įmonė turi lėtai parduodamo turto ir gali įvykdyti savo ilgalaikius įsipareigojimus. Kaip matant iš šių skaičių, įmonės negalima laikyti likvidžia. Didžiausias yra likvidžiausio turto – pinigų ir gautinų skolų trūkumas. Bet šis trūkumas kompensuojamas mažiausiai likvidžiu turtu – ilgalaikiu turtu. Tai reiškia, kad norėdama įmonė padengti visus įsipareigojimus, privalės parduoti savo ilgalaikį turtą.

Dar pabandysime nustatyti įmonės mokumo koeficientus, kurie parodys ar įmonė yra moki.

Iš finansinių ataskaitų, pateiktų priede, apskaičiuojame 2006 ir 2006 m. mokumo rodiklius taip:

2006 m. L2=36977/1846678+8584448=0.004; Šis koeficientas rodo, kiek įmonė gali padengti tuoj pat įsipareigojimų. Tai reiškiasi, kad įmonė nepakliūna į rekomenduojamą absoliutaus mokumo intervalą (0,2-0,07), ji tik 0,004 gali tuoj pat padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Sprendžiant pagal gautą skaičių, galime spręsti, kad įmonė yra nemoki.

  • Finansai Namų darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (4861 žodis)
  • Kolegija
  • Finansų namų darbai
  • Microsoft Word 62 KB
  • Finansai namų darbas
    10 - 4 balsai (-ų)
Finansai namų darbas. (2015 m. Gruodžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansai-namu-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:24