Finansinė atskaitomybė kursinis darbas


Finansų kursinis darbas.

Finansines atskaitomybes esmė. Įmonių atskaitomybės rūšys. Pagal periodiškumą. Pagal skelbimo pobūdį. Pagal detalumą. Metinė finansinė atskaitomybė. Balansas. Pelno nuostolių ataskaita. Pinigų srautų ataskaita. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Aiškinamasis raštas.


Teisė į finansinės atskaitomybės informaciją garantuojama įstatymu. Taip su finansine atskaitomybe gali susipažinti ir potencialūs akcininkai, taip pat visi įmonės kontrahentai.

Pirmiausia reikia žinoti, kad finansinė atskaitomybė, kaip ir kiekvienas kitas reiškinys, yra gera, kai naudojama pagal savo tiesioginę paskirtį. Pagrindinė finansinės atskaitomybės paskirtis - kuo tiksliau ir teisingiau atspindėti įmonės turtą bei nuosavybę, taip pat jos verslo sėkmę per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį. Todėl galime padaryti labai reikšmingą išvadą: kol finansinė atskaitomybė rengiama, įmonės finansinė padėtis, kuri atspindima toje atskaitomybėje. Todėl, kalbant apie šią atskaitomybės rūšį, visuomet reikia turėti galvoje, kad jos paskirtis - ne aprūpinti įmonės vadybos aparatą informacija, reikalinga vadybos sprendimams priimti, bet suteikti įmonės savininkams bendriausių žinių apie įmonės ekonominę būklę, kad jie galėtų apsispręsti dėl savo nuosavybės popierių - akcijų: ar jas laikyti savo nuosavybe, ar perleisti kitiems, jeigu perleisti - už kokią kainą, o gal įsigyti daugiau įmonės, kurios padėtis atspindėta finansinėse ataskaitose, akcijų. Be jokios abejonės, tik duomenų kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principais pagrįsta apskaita gali duoti tikslią informaciją apie įmonės turtą, nuosavybę bei jos veiklos sėkmę. Todėl valdžia, gindama savo šalies piliečių konstitucinę teisę į nuosavybę, nurodo, kad viešai savo nuosavybės popierius - akcijas platinančios įmonės privalo ir viešai skelbti kaupimo principu pagrįstos finansinės atskaitomybės duomenis. Juk kiekvienas pilietis gali laisvai įsigyti vienos ar kitos akcinės bendrovės akcijų. Šių įmonių veiklos rezultatai domina ir jų darbuotojus, kurių teises taip pat gina valstybė, nustatydama atskaitomybės parengimo ir jos skelbimo tvarką. Tačiau kiekvienoje valstybėje būna itin nedidelių įmonių, kurių savininkai rizikuoja tik savo, bet ne kitų piliečių turtu. Šios įmonės negali platinti nuosavybės vertybinių popierių - akcijų, be to, tokių įmonių savininkai už tų įmonių prievoles atsako ir asmeniniu turtu, jeigu šių įmonių prievolėms vykdyti neužtenka pačių įmonių turto. Todėl tokios įmonės ir visų šalių valdžios labai mažoms įmonėms paprastai leidžia apskaitą tvarkyti pinigų principu ir nereikalauja iš įmonių - neribotos civilinės atsakomybės asmenų rengti finansinę atskaitomybę, bet leidžia apsiriboti tik mokesčių apskaičiavimo teisingumo ataskaitomis. Kiekvienam vadybininkui reikalingi labai detalūs duomenys apie jų vadovaujamų padalinių veiklą. Be to, tokio pobūdžio ataskaitų reikia ne po metų, bet tuomet, kada jų pagrindu dar galima priimti efektyvius vadybos sprendimus. Šiems tikslams naudojami duomenys iš vadinamosios vidinės atskaitomybės, kurią rengia menedžmento apskaitos specialistai. Taigi būtų klaidinga teigti, kad finansinė išorinė atskaitomybė yra geresnė ar blogesnė už vidinę, kuri rengiama menedžmento apskaitos duomenų pagrindu. Paprasčiausiai skirtinga jų paskirtis.

Pagal paskirtį (turinį) visa atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, menedžmento, mokestinę, statistinę ir specialiosios paskirties. Kaip ir analogiškai vadinamos apskaitos rūšys, finansinė atskaitomybė, daugiausia skirta išoriniams vartotojams, kartais dar vadinama išorine, o menedžmento - vidine, nes jos teikiama informacija daugiausia naudojasi įmonės administracija ir vadybininkai bei kiti įmonės darbuotojai.

Todėl nebūtinai visos įmonės privalo rengti finansinę atskaitomybę. Juk ji skirta išoriniams vartotojams, todėl įvairiose valstybėse tam tikroms įmonėms, leidžiama apskritai nesudarinėti finansinės atskaitomybės. Pavyzdžiui, nedidelės individualios įmonės savininkas už verslo sėkmę atsako pats. Ypač jeigu jo įmonėje dirba ne samdomi darbuotojai, bet tik savininko šeimos nariai. Dabar Lietuvoje visos individualios įmonės privalo pildyti ir skelbti tik mokestinę atskaitomybę.

Menedžmento apskaitos patirties neturintys apskaitininkai finansinę (išorinę) atskaitomybę kartais priešpriešina vidinei, pastarąją laikydami lyg ir antrarūše, skirta labai detaliems objektams atspindėti, neapibendrinant ataskaitinių duomenų arba šiems apibendrinimams nenaudojant kokių nors specialių buhalterinės apskaitos metodų. Tai klaidinga nuostata, nes menedžmento (vidinė) atskaitomybė taip pat labai reikšminga, ji gali padėti įmonės vadybininkams gerokai sumažinti klaidingų vadybos sprendimų riziką. Paprasčiausiai skirtinga šių dviejų apskaitos, taigi ir atskaitomybės, rūšių metodika, netgi mąstymo kryptis jas rengiant: menedžmento apskaitoje sukaupti labai detalūs duomenys apie įmonės padalinius ar net atskirus produktus vėliau, panaudojus specialius būdus, apibendrinami, o finansinėje apskaitoje pirmiausia išvedami apibendrinantys rodikliai ir tik vėliau įvairiais pjūviais skaidomi į smulkias sudedamąsias dalis, detalizuojant juos finansinės atskaitomybės vartotojams reikalingais pjūviais.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (7670 žodžių)
  • Kolegija
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 104 KB
  • Finansinė atskaitomybė kursinis darbas
    10 - 6 balsai (-ų)
Finansinė atskaitomybė kursinis darbas. (2016 m. Vasario 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansine-atskaitomybe-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:23