Finansinės analizės metodai kursinis darbas


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Finansinės analizės esmė ir reikšmė. Finansinės analizės šaltiniai ir vartotojai. Finansinės analizės metodai. Pagrindiniai finansiniai rodikliai. Veiklos efektyvumo rodikliai. turto rodiklių analizė. Pelningumo rodiklių analizė. Mokumo rodiklių analizė. Kapitalo rinka. Išvados. Literatūros sąrašas.


Veiklos efektyvumo (išlaidų lygio rodikliai, trumpalaikio ir ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai).

Vienas iš svarbesnių turto rodiklių yra turto grąža. Šis rodiklis parodo, kiek eurų grynojo pelno tenka vienam turto eurui. Šis rodiklis atspindi viso įmonės turto panaudojimo efektyvumą. Aukštesnė rodiklio reikšmė parodo efektyvesnį turto naudojimą, kuo jis didesnis, tuo geriau. Apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir viso įmonės turto santykis: TG=GP/T.

Viso turto apyvartumas parodo kiek vienas turto euras sukuria pardavimo pajamų. Jis randamas pardavimo pajamas padalinus iš viso turto: TA= PP/T. Kuo jis didesnis, tuo geriau.

Abu šiuos rodiklius svarbu apskaičiuoti ne tik imant visą įmonės turtą, bet ir išskiriant ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.

Iš trumpalaikio turto elementų labai svarbu apskaičiuoti atsargų apyvartumą. Atsargų apyvartumo rodiklis kartais skaičiuojamas ir dienomis. Atsargų apyvartumas kartais skaičiuojamas taip: atsargų apyvartumas kartais=pardavimo savikaina / vidutinės atsargos. Šis rodiklis rodo, kiek kartų per metus buvo atnaujintos atsargos, t. y. kiek buvo padaryta apyvartų. Kadangi atsargos balanse pateikiamos faktine savikaina arba įsigijimo verte, tiksliau būtų vietoj pardavimo pajamų sumos vartoti apskaičiavimams pardavimo savikainos dydį.

Mackevičiaus ir kt. knygoje teigiama, kad įmonės veiklos efektyvumą atskleidžia veiklos procese patirtų sąnaudų ir turimų išteklių palyginimas. Sąnaudų lygio rodikliai atskleidžia įmonės sugebėjimą taupiai naudoti turimus išteklius. Sąnaudas galima skirstyti pagal įvairius požymius ir pagal tai apskaičiuoti įvairius rodiklius. Bendriausia pagrindinės veiklos išlaidų lygio rodiklio apskaičiavimo formulė yra tokia: pagrindinės veiklos išlaidų lygio rodiklis lygus pagrindines veiklos išlaidas padalinus iš pardavimo pajamų.

Norint įvertinti šį rodiklį reikia apskaičiuoti:

Turto pelningumą (šis rodiklis aprašytas 4.1. skyriuje)

Mackevičiaus ir kt. knygoje pateikiamas toks pelningumo rodiklių klasifikavimas:

Tiriant įmonės pelningumą naudojami finansinės atskaitomybės duomenys, tačiau norint detalizuoti veiksnius, turėjusius įtaką pelningumo pasikeitimui, tikslinga pasitelkti papildomą informaciją, kurią suteikia valdymo apskaitos duomenys. Visi šie duomenys ir veiksmai, turintys įtakos pelningumui yra susisteminami, apskaičiuojami ir iš jų seka tolimesnės analizės, išvados bei rekomendacijos.

Nuosavo kapitalo pelningumo apskaičiavimo metodika remiasi dviejų dydžių santykiu:

Jei turto pelningumas atspindi gamybinės ir dalinai investicinės veiklos efektyvumą, tai kapitalo pelningumas (KP) parodo finansavimo proceso pelningumą. Šis rodiklis yra vienas pagrindinių įmonės pelningumo vertinimo kriterijų akcininkų ir investitorių akyse. Aukšta KP reikšmė yra labai rimtas stimulas potencialiems investitoriams pasirenkant įmonę, į kurią norima investuoti. Tačiau pasirinkimui neabejotinai didelę įtaką daro dividendų paskirstymo politika.

Akcinio kapitalo pelningumas apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš akcinio kapitalo.

Teorijoje ir praktikoje naudojami keli pardavimo pelningumo rodikliai. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos galima apskaičiuoti šiuos pardavimo pelningumo rodiklius: 1) bendrųjų; 2) veiklos; 3) finansinės ir investicinės veiklos; 4) įprastinės veiklos ir 5) grynųjų pardavimo pelningumą. Tačiau plačiau aptarsime tik svarbesnius.

Pardavimų pelningumas apskaičiuojamas iš pelno (nuostolio) ataskaitos formos duomenų. Kadangi ši ataskaitos forma atskleidžia įvairių įmonės veiklos sričių pelnus, todėl vertikalios pelno (nuostolio) ataskaitos formos analizės duomenys suteikia pardavimų pelningumo analizei jau apskaičiuotus pardavimų ir įmonės veiklos procesą atspindinčius rodiklius.

GPP – grynasis pardavimų pelningumas – Tai vienas iš plačiausiai vertinamų santykinių rodiklių, apibūdinančių įmonės veiklos efektyvumą. Tai rodiklis atspindintis galutinį įmonės finansinį rezultatą. Kitaip tariant, galime sužinoti, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirba grynojo pelno. Jau po mokesčių išskaitymo. Jis rodo įmonės visos veiklos procese gautą pelningumą ir atspindi pardavimų proceso efektyvumą.

GPP=GP/PA GP – grynasis pelnas; PA - pardavimai.

BPP – bendrasis pardavimų pelningumas. Jis parodo pagrindinės įmonės veiklos efektyvumą. Pagrindinės veiklos todėl, kad bendrasis pelnas (BP) apskaičiuojamas iš pardavimų atėmus tik pagrindines, t.y. su pagrindine veikla susijusias sąnaudas (parduotų prekių savikainą). Taigi bendrojo pelno dėka įmonė gali matyti kokį maksimalų pelną įmonė uždirba ir kiek dar įmonė gali skirti savo veiklai lėšų išlaidoms daryti, kad jai dar liktų pelno savo reikmėms veiklai plėsti, kitoms išlaidoms apmokėti.

BPP=BP/PA BP – bendrasis pelnas.

VPR=VP/PP PP – pardavimų pajamos.

Mokumas – tai įmonės potencialus sugebėjimas padengti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus turimomis mokėjimo priemonėmis (Mackevičius ir kt. 2011). Įmonė moki yra tada, kai mokėjimo priemonių ji turi nemažiau nei jos įsipareigojimų mokėjimo metu. Todėl įmonės mokumu vadiname įmonės sugebėjimą turimomis mokėjimo priemonėmis atsiskaityti su visais įsipareigojimais. Tai vienas svarbiausių įmonės sėkmės bruožų, nes įmonė, nors ir uždirbdama pelną, tačiau neturėdama mokėjimo priemonių, neturės galimybės apmokėti skolas, bankrutuos.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4281 žodis)
  • Kolegija
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 198 KB
  • Finansinės analizės metodai kursinis darbas
    10 - 6 balsai (-ų)
Finansinės analizės metodai kursinis darbas. (2015 m. Rugsėjo 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansines-analizes-metodai-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:19