Finansinės analizės reikšmė prognozavimui referatas


Finansų referatas. Įvadas. Finansinė analizė. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai. Finansinės analizės rūšys. Horizontalioji analizė. Vertikalioji analizė. Finansiniai santykiniai rodikliai. Prognozavimas. Prognozavimo tikslai ir principai. Prognozavimo metodai. Prognozavimo būdai. Finansinės analizės reikšmė prognozavimui. Rodiklių prognozės įmonės veiklos analizėje. Finansinės analizės vieta prognozavimo etapuose. Praktinis pavyzdys. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitiko kvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamas tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymais ir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentų daugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitoje operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiai vartojami apytiksliai duomenys. Pažymėtinas tas faktas, kad nors finansinės ataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jog jos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yra gana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai. Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų. Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai:

Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagal informacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo lygį galima suskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus. Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie, kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė ir naudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai, t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip pat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.

Indekso skaičiaus tendencijų eilučių analizėje lyginamos daugiau negu trijų metų finansinės ataskaitos. Skaičiuoti absoliučiais dydžiais tokiu atveju yra sudėtinga, todėl pasirenkami baziniai ir

Pagal šią formulę apskaičiuojam pokyčiai visuose balanso straipsniuose. Kai aukštas infliacijos lygis, horizontalios analizės reikšmė sumažėja. Jei sąlyginai stabili ekonominė situacija, analizės dėka taip pat gali būti gaunama informacija apie įmonės turto ir įsipareigojimų absoliučių dydžių pasikeitimus.(Kvedraitė V., 1996)

Vertikalios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra turto arba savininko nuosavybės ir įsipareigojimų suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais, t.y. atliekama balanso struktūros analizė. (Bagdžiūnienė V. 2008)

Vertikali Pelno (Nuostolio) ataskaita turi būti papildyta horizontaliosios analizės duomenimis, nes kiekvienas įmonės vadovas nori gauti išsamią informaciją apie įmonės pelningumo kitimą. Lygindami ataskaitinio laikotarpio pelno ir nuostolio ataskaitos duomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio atitinkamais duomenimis, galime padaryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas, t.y. galime spręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios veiklos sferos lemia šias tendencijas.

Jeigu žinom, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius rodiklius, galima nustatyti kiek jie yra pažangūs ta kryptimi, pavyzdžiui, žinodami, jog įmonė siekia septynių procentų dydžio grynojo pelningumo iš kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslamas. (Kvedraitė V. 1996)

Šie santykiniai rodikliai palyginami su šakos, kuriai priklauso įmonė, santykinių rodiklių vidurkiais, tos pačios įmonės buvusiais koeficientais ar starndartais. (Bagdžiūnienė V. 2008)

Įmonės veiklos prognozavimas nėra reglamentuotas. Beveik visi verslininkai laikosi savo strategijos, tačiau yra bendra tai, kad prognozuojant būsimas operacijas, būtina sudaryti finansines ataskaitas, kurios atspindėtų numatomus rezultatus. Dokumentai, kuriuose numatyta įmonės ateitis, vadinami prognozinėmis ataskaitomis.

prognozuoti grynąją pinigų paklausą, taip pat galimybes išplėsti veiklą (pvz., kokio dydžio bus banko paskola po 6 mėnesių ).

Suformulavus prognozių sudarymo tikslus reikėtų apibrėžti prognozių sudarymo principus, kuriais vadovaujantis bus sudarinėjamos ateities prognozės. Vieni žymiausių finansinių rezultatų prognozavimo analitikų S. Makridakis ir S. C. Wheelwright išskiria 5 planavimo ir sprendimų priėmimo situacijas, kurios yra svarbiausios nustatant efektyvaus prognozavimo reikalavimus :

2. Detalizavimo lygis. Daugelis žmonių, norėdami lengviau įgyvendinti savo tikslus, juos detalizuoja. Pasirenkant specifinių situacijų prognozavimo metodus, reikia įsitikinti ar reikalingas detalizavimo lygis bus naudingas sprendimams priimti. Per daug detalizuojant sugaištume daug laiko pasirinkto detalumo prognozės duomenims surinkti, o be to, per daug didelis detalizavimas apsunkina pačių prognozių skaitymą vartotojams. Tačiau pasirinkus per daug stambios detalizacijos prognozavimą nepastebėtume reikšmingų pokyčių

3. Gaminių skaičius. Kartais žmonėms reikia priimti sprendimus dėl kelių šimtų ar tūkstančių gaminių. Tokiomis situacijomis efektyviausias būdas yra taikyti paprastas taisykles, kurios mechaniškai tinka kiekvienam gaminiui. Prognozuojant vieno gamino, sprendimų procedūra gali būti gerokai sudėtingesnė, nei rengiant 10000 prognozių. Naudoti tos pačios prognozės negalima, jeigu labai skiriasi gaminių skaičius.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • 27 puslapiai (6408 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 83 KB
  • Finansinės analizės reikšmė prognozavimui referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Finansinės analizės reikšmė prognozavimui referatas. (2015 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansines-analizes-reiksme-prognozavimui-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:52