Finansiniai tarpininkai Lietuvoje


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Teorinė projektinio darbo dalis. Finansiniai tarpininkai ir tarpininkavimo sąvoka. Finansinių tarpininkų klasifikavimas, jų apibūdinimai. Finansinių tarpininkų vaidmuo ir jų funkcijos. Praktinė projektinio darbo dalis. Vertybinių popierių biržos, kaip finansinio tarpininko teikiama nauda. Lietuvos įmonių, įtrauktų į Baltijos akcijų prekybos sąrašą, apžvalga. Lietuvos įmonių, įtrauktų į Baltijos akcijų prekybos sąrašą, investiciniam projektui pasirinkimas ir investicinio projekto skaičiavimo rodiklių pasirinkimas, jų reikšmių apibūdinimas. „Šiaulių Banko“ akcijų pelningumo skaičiavimas. „Žemaitijos Pieno“ akcijų pelningumo skaičiavimas. „Rokiškio Sūrio“ akcijų pelningumo skaičiavimas. Išvados ir rekomendacijos.


Įvairioje literatūroje finansiniai tarpininkai yra įvardinami, kaip pelno siekianti organizacija ar institucija, kuri padeda tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, skolinti, skolinti bei investuoti. Didžiausią dalį finansinių tarpininkų klasifikacijoje užima bankai, kurių primityvią veiklą įmanoma atsekti dar 3400 metų prieš Kristų (Egidijus Bikas (2013) „Finansų rinkos ir depozitinės institucijos“), o pirmasis oficialus bankas atidarytas 1401 metais Barselonoje, Ispanijoje (Bikas (2013) „Finansų rinkos ir depozitinės institucijos“)

XXI amžiuje finansiniai tarpininkai – tai neatsiejama vidutinio vartotojo gyvenimo dalis, kadangi sparčiai didėjant gyvenimo tempui lygiagrečiai didėja ir visuomenės vartojimo mastai. Kaip ir kiekviena nauja paslauga, verslas, taip ir finansiniai tarpininkai atsirado esant poreikiui išspręsti iškilusias pinigų judėjimo problemas. Anksčiau smulkūs investuotojai susidurdavo su įvairiomis kliūtimis, norint skolinti pinigus verslui ir už tai gauti atlygį, kadangi turint nedideles pinigų sumas, skelbtis viešai bei ieškoti kur investuoti buvo neefektyvu, o tarpininkaujančios institucijos padeda ne tik išspręsti finansinius sunkumus, su tuo susiduriantiems namų ūkiams, tačiau tuo pačiu investuotojams padidina galimybes užsidirbti, o verslo vienetams pritraukti pinigų veiklos plėtrai. Atsiradus bei paplitus tokiems įvairiems finansiniams tarpininkams, padidėjo galimybės skolintis, skolinti, investuoti ir taupyti smulkiems rinkos dalyviams.

Lietuvoje veikia dauguma žinomų finansinių tarpininkų – depozitiniai ir nedepozitiniai, pirminiai ir antriniai, bankiniai ir nebankiniai. Didžiausia šiuos tarpininkus apimanti problema – stabilios ekonominės būklės buvimas ir pajėgumas vykdyti jiems priskirtus įsipareigojimus, gyventojų nepasitikėjimas jais, neturėjimas pakankamo finansinio išprusimo, dėl ko gyventojai nesugeba pakankamai jų išnaudoti (mažas investicinis aktyvumas ir kt.)

Darbo objektas – finansiniai tarpininkai.

Darbo tikslas – išnagrinėti finansinių tarpininkų esmę, jų funkcijas, veiklos ypatumus ir pateikti finansinių tarpininkų naudos praktinį pavyzdį.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti finansinių tarpininkų klasifikavimą;

Pateikti finansinių tarpininkų funkcijas;

Išanalizuoti finansinių tarpininkų naudą, pagrindžiant praktiniais pavyzdžiais.

XX amžiaus antroje pusėje pradėta plačiai nagrinėti finansinius tarpininkus ir jų vaidmenį ekonomikoje. Jų esmę nagrinėjo tokie autoriai kaip John G. Gurley ir Edward S. Shaw (1960), knygoje „Money in a Theory of Finance“. Joje autoriai teigė, jog finansinis tarpininkas – tai institucija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra nelikvidaus turto transformavimas į daug likvidesnį.

Raymond W. Goldsmith (1958), teigė, jog pagrindiniai, t.y. pirminiai finansiniai tarpininkai yra komerciniai bankai, o jų veikla pasireiškia per lėšų pritraukimą iš fizinių pavienių asmenų, namų ūkių, juridinių asmenų (įmonių) bei valstybinių organizacijų ir tų pačių lėšų skolinimą atgal tiems patiems fiziniams, juridiniams asmenims ar valstybinėms organizacijoms (knyga: „Financial Intermediaries in the American Economy Since 1900“).

Dar keletas autorių – Owain. ap Gwilym (2011) knygoje „Financial Intermediation“ apžvelgia finansinių tarpininkų veiklą ir ją apibūdina kaip procesą, padedantį subjektams, turintiems atliekamų pinigų, „susitikti“ su tais subjektais, kurie patiria tų lėšų stygių. Tuo tarpu kita pora autorių – Alec Chrystal bei Richard Lypsey (2007) bendroje knygoje „Economics“ keleriais metais anksčiau yra pateikę analogišką finansinių tarpininkų apibūdinimą O. ap Gwilyn bei teigė, jog finansinis tarpininkavimas – tai ne tik skolinančiųjų ir besiskolinančiųjų „suvedimas“, bet ir skolinančiųjų piniginių lėšų investavimas. Ši institucija padeda patenkinti dviejų skirtingų pusių poreikius tuo pačiu metu bei padedanti surasti labiausiai tinkamą ir ekonomiškai efektyvų sprendimą.

Šie autoriai vieningai teigė, jog svarbiausias finansinių tarpininkų tikslas – reikiamos informacijos surinkimo ir vykdomų sandorių sąnaudų sumažinimas, kurios atsiranda dėl turimos informacijos skirtumo tarp skolintojo ir besiskolinančiojo. Mokslininkai taip pat teigė, jog finansų tarpininkai yra pagrindinis visos finansų rinkos variklis, o darant įvairius sprendimus iš pašalės, kurie geba paveikti finansinių priemonių srautus (daugelis finansinių priemonių operuojamos tik finansinių tarpininkų pagalba), gali stipriai paveikti ne tik mikroekonomiką, tačiau ir makroekonomiką.

Nerijus Mačiulis, Swedbank vyriausias ekonomistas Lietuvoje, įvardija dar vieną banko, kaip finansinio tarpininko, funkciją – piniginių operacijų – t.y. atsiskaitymų už prekes ir paslaugas administravimą, kurį didelė dalis visuomenės vaizduoja kaip bankų – finansinių tarpininkų pasipelnymo įrankį. Tačiau Nerijus Mačiulis pabrėžia, jog toks administravimas dažnu atveju net nepadengia veiklos patiriamų kaštų (straipsnis: „Kaip perskirstyti daugiau nepakenkiant?“).

Allen ir Gale (1997) kiek vėliau nagrinėdami antrinius finansinius tarpininkus – vertybinių popierių biržas apžvelgė ne tik nelikvidaus juridinių asmenų turto pavertimą likvidesniu (akcijomis, obligacijomis ir kt.), bet įtraukė dar vieną svarbią tarpininkų funkciją – rizikos sumažinimą. Šioje vietoje galima teigti, jog kalba krypsta apie tiek pagrindinę komercinių bankų (pirminių finansinių tarpininkų) funkciją – taupymą, tiek apie kiek platesnę jų paslaugų perspektyvą – verslo vienetų bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 41 puslapis (9419 žodžių)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1105 KB
  • Finansiniai tarpininkai Lietuvoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Finansiniai tarpininkai Lietuvoje. (2015 m. Birželio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansiniai-tarpininkai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:31