Finansinių teorijų raida


Finansų konspektas.

Finansų samprata. Finansų mokslo istorinė raida detaliai žinoti apie kiekvieną etapą. Klasikinė ir neoklasikinė finansų teorijos ir jų skirtumai. Finansų mokslo sritys. Finansų funkcijos. Centralizuoti decentralizuoti finansai. Šalies finansų sistemos sandara. Šalies finansų sistemos ekonominiai vienetai. Pagrindinių finansų sistemos elementų tarpusavio sąveika. Finansų sistemos funkcijos ekonomikoje. Pinigų samprata. Pinigų funkcijos detaliai žinoti apie kiekvieną funkciją. Pinigų savybės detaliai žinoti apie kiekvieną savybę . Stabilumas. Pinigų formos. Bimetalizmas ir bimetalė valiuta. Grešamo dėsnis. Kvazi pinigų samprata. Elektroninių pinigų samprata. Pagrindinės pinigų teorijos ir jų ypatumai detaliai žinoti kiekvieną teoriją ir gebėti jas palyginti tarpusavyje . Metalitinė 16 18a. Substaninė pinigų teorija. Psichologinė pinigų teorija. Nominalistinė pinigų teorija. Kiekybinė Pinigų teorija. Baknkinė teorija. Pinigų apyvartos. Fišerio kiekybinė pinigų teorija. Keinso Teorija. Infliacijos sąvoka. Infliacijos priežastys. Teigiamas ir neigiamas infliacijos poveikis ekonomikai. Infliacijos rūšys detaliai žinoti apie kiekvieną . Natūralioji –. Monetarinė infliacijos teorija. Paklausos perviršio teorija. Sąnaudų infliacijos teorija. Paskirstymo kovos infliacijos teorija. Vartotojų kainų indeksas. Defliacijos samprata ir ypatumai. Defliacijos valdymo būdai. Palūkanų samprata. Palūkanų normos rūšys. Paskolų palūkanų normos rūšys. Indėlių palūkanų normos rūšys. Vertybinių popierių palūkanų normos rūšys. Palūkanų normos pagal kintamumą. Likvidumo pirmenybės preferencijos teorija. Skolinamų lėšų teorija. Racionalių lūkesčių teorija. Palūkanų normai įtaką darantys veiksniai. Naudingumo sąvoka. Bendrojo naudingumo dėsnis. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis.


I etapas. Finansų mokslas buvo pripažintas tik 8a. Jo užuomazgų randama 5a. per. Kr ( pradėjo formuotis piniginiai santykiai) vyravo nemokslinis finansų formos laikotarpis.

II etapas Viduramžių pabaigoje 15a. Aukštutinė Italija – finansų mokslo gimimo vieta. Pereinama prie mokslinės finansų formos.

III. 18a. finansų mokslo stiprrėjimo amžius, susiformuoja pagrindinės finansų teorijos. Finansų sąvoka vokiečių ekonomistų dėka 19a. galutinai sukurt klasikinė finansų teorija.

IV. etapas Po 2pasaulinio karo. Plėtojantis rinkos santykiams atsirado naujos ūkininkavimo formos. 20 a. vid įprasmintas naujas požiūris. Neoklasikinė finansų teorija. Valstybės vaidmuo ekonomikoje sumažėjo.

Klasikinė ir neoklasikinė finansų teorijos ir jų skirtumai.

Klasikinė – finansai tapatinami tik su valstybės lėšomis (iki 20a.) Finansiniai finansai suvokiami, kaip bet koks valstybės turtas.

Finansų mokslas tai valstybės turto teorija. Jis mokslo taisyklių kuriomis remiantis šis turtas turi būti kaupiamas, valdomas ir naudojamas.

Neoklasikinė – Šalies ekonominį stiprumą lemia privatus sektorius. Mažinamas valstybės kišimasis į privatų sektorių. Pagrindinis finansavimo šaltinis, lemiantis stambių korporacijų plėtros galimybes yra pelnas ir kapitalo rinkos. Siekiant plėtoto atskirų šalių finansų sistemas reikalinga integracija

Pagrindinis skirtumas, tas kad klasikinėje t. teigiamas, kad finansuose dominuoja valstybė, o neoklasikinėje teorijoje – dominuoja privatus sektorius.

Makro lygmens – valstybės finansai, savivaldybių finansai

Mikro lygmens – Įmonių finansai, namų ūkių finansai

Nagrinėti šalies centralizuotų ir decentralizuotų piniginių fondų sudarymą, paskirstymą, panaudojimą ir kontrolę

Centralizuotai fondai – Nacionalnis biudžetas (valstybes + svaivald. Biudz.) +valstybinių nebiudžetinių fondų biudžetas = konsoliduotas šalies biudžetas

Decentral. – NŪ fondai + įmonių ir organizacijų fondai

Vyriausybinis sektorius, įmonių sektorius, NŪ sektorius, finansinės institucijos

Šalies finansų sistemos ekonominiai vienetai.

Pagrindinių finansų sistemos elementų tarpusavio sąveika.

Juos sieja finansiniai ryšiai, kurie atsispindi piniginių lėšų mainais. Valstybės finansų sfera užtikrina įmonių lengvatinį kreditavimą, kreditų dengimą. Namų ūkiams moka transferines išmokas, taip formuoja NŪ biudžetą. Įmonės, taip pat formuoja NŪ biudžetą, bei valstybės biudžetą, nes moka mokesčius. NŪ susieja save su Įmonėmis, nes investuoja į jas, taip pat naudojasi prekėmis ir paslaugomis. Mokėdamos mokečius vyriausybei susieja save ir su ja.

Taupymo – nesant finansų rinkų, taupymas nėra pelningas, o dėl infliacijos gali net gi nuvertėti. Finansų rinkos leidžia pelningai santaupas paversti investicijomis.

Turto kaupimo- tiems ekonominiams vienetams, kurie siekia kaupti ir taupyti finansinės rinkos suteikia galimybę kaupti turtą ,kol jo prireiks ateityje, apsaugant jį nuo pinigų nuvertėjimo.

Likvidumo- sukauptą finansiniuose instrumentuose turtą finansų sistema leidžia paversti pinigai be didelės rizikos ir nuostolių.

Kredito – F. r. suveda tuos, kurie turi pinigų perteklių su tais kurie patiria pinigų deficitą.

Mokėjimų - finansų sistema yra mechanizmas mokėjimams už prekes ir pslaugas atlikti

  • Finansai Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (2748 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Finansinių teorijų raida
    10 - 4 balsai (-ų)
Finansinių teorijų raida. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansiniu-teoriju-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:37