Finansų krizės pasekmės


Finansų kursinis darbas.

Santrauka. Įvadas. Ekonominės raidos cikliškumas. Finansų krizės. Krizių tipai. 2008 metų globali finansų krizė. Finansų krizės poveikis. 2008 metų krizės pasekmės. Išvados. Literatūros šaltiniai.


2008 metais pasaulį ištiko viena didžiausių istorijoje finansų krizių, pasižyminti globalumu ir precedento neturinčiomis pasekmėmis bei sprendimais.

Finansų krizė turėjo plintančią įtaką realiai ekonomikai Europos Sąjungoje, o tai savo ruožtu lėmė neigiamo grįžtamojo ryšio poveikis paskoloms, turto vertinimams ir kredito pasiūlai.

Globali finansų krizė sumažino BVP augimo tempus visame pasaulyje, padidino nedarbo lygį ir infliaciją. Lietuvai finansų krizė pagal šiuos rodiklius kirto skaudžiau nei Europos Sąjungai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Verslo ciklas yra sudarytas iš keturių stadijų – pakilimo, nuosmukio, ekonomikos taške 0 ir pagyvėjimo. Visos verslo ciklo stadijos yra pasikartojančios ir ko gero neišvengiamos. Antroji stadija – nuosmukis, dar vadinamas finansų arba ekonomine krize. Krizė sukelia gamybos nuosmukį, nedarbo augimą, bankrotus, dar labiau didinančius krizę. Šio darbo problema ir yra finansų krizės pasekmės. Analizei pasirinkta 2008 metais prasidėjusi finansų krizė, kadangi ji įvyko palyginus neseniai ir jos pasekmės vis dar jaučiamos iki šiol. Ši krizė, manoma, yra viena didžiausių nuo Didžiosios depresijos vykusios 1929 – 1933 metais.

Darbo uždaviniai:

Susipažinti su krizės sąvoka ir jos tipais;

Aptarti krizės plitimą;

Išsiaiškinti 2008 metų krizės pasekmes ir jas išanalizuoti;

Ekonominės raidos cikliškumas

III stadija - tai žemiausia potencialiojo nacionalinio produkto augimo ciklo stadija, apibūdinama ekonomikos būsena taške 0. Jei gilus ciklo „įdubimas“ kurį laiką užtrunka, tai vadinama depresija.

Ciklo periodiškumas pripažįstamas ir netgi vertinamas kaip pažangios plėtros forma. Tačiau jį kaip ekonominį dėsningumą neigia daugelis mokslininkų ekonomistų, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatai P. Samuelsonas, V. Leontjevas ir kiti. Akivaizdi ir negailestinga ekonominė realybė verčia mokslininkus aktyviai tyrinėti cikliškumą: jo priežastis, tipus, reiškimosi formas.

Dabar manoma, kad išoriniai veiksniai, tokie kaip mokslo ir technikos naujovės, naujų žemių atradimai, gyventojų migracija ir dinamika, naudingųjų iškasenų ir aukso kasyklų atradimai, karai ir net saulės dėmės ar saulės aktyvumas, duoda impulsą naujam ciklui, o vidinės priežastys paverčia tuos impulsus į fazinius paklausos (vartojimo ir investicijų) svyravimus. Bent vieno bendrosios paklausos elemento pokytis gali sužadinti gamybinio aktyvumo svyravimas ir būti naujo ciklo pradžia. Tai paklausos svyravimų teorija.

Finansų krizės (angl. financial crises) nėra naujas reiškinys. Pavyzdžiui, stambios krizės kilo tarpukariu, vėliau, septintajame dešimtmetyje, buvo devalvuotas Prancūzijos frankas, aštuntojo dešimtmečio pradžioje žlugo Breton Vudso sistema devintajame dešimtmetyje kilo mažai išvystyti šalių skolos krizė. 19 a. krizę patyrė JAV dolerio aukso standarto sistema, Baring banko krizė. Dažnai skirtingose krizėse veikia tos pačios jėgos. Finansų krizės lemia didelius gamybos, finansų sektoriaus nuostolius, sukelia sumaištį tarptautinėse rinkose.

Paskutiniame XX dešimtmetyje garsesnės krizės kilo:

1994-1995 metais — Lotynų Amerikos Tekilos krizė;

1997-1998 metais — Rytų Azijos krizė (Indonezija, Korėja, Tailandas, Filipinai);

2008 metais pasaulį ištiko viena didžiausių istorijoje finansų krizių, pasižyminti globalumu ir precedento neturinčiomis pasekmėmis bei sprendimais (Kancerevyčius G., 2009).

❑ moralinės spekuliacijos (angl. moral hazard) krizės. Pagal Romer ir Shoven (1996), moralinės spekuliacijos krizės kyla, nes dėl valstybės suteikiamų garantijų bankai gali paskolinti lėšas negarantuojamiems įsipareigojimams finansuoti. Blogai prižiūrimi bankai gali suteikti blogesnės kokybės paskolas, negu paprastai. Pablogėjus padėčiai, paskolų kokybė pablogėja, o valstybės garantijų ima nebepakakti. Tai lemia krizę;

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3192 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 5230 KB
  • Finansų krizės pasekmės
    10 - 9 balsai (-ų)
Finansų krizės pasekmės. (2016 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-krizes-pasekmes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:56