Finansų mokslo istorinė raida (2)


Finansų referatas.

Įvadas. Finansų apibrėžimas. Finansų mokslo kilmė, reikšmė. Finansų mokslo raida. Finansų mokslo istorijos pradžia. Finansų mokslo istorija antrame viduramžių periode (1250-1500 m. ). Finansų mokslo istorija XVIII a. Finansų mokslo istorija po 2 p. karo. Skirtingas lietuvių mokslininkų finansų mokslų istorinės raidos suskirstymas. Išvados.


Darbo tikslas: Išanalizuoti finansų mokslo raidą, jos etapus. Palyginti žymių mokslininkų nuomones finansų mokslinės istorijos raidos tema.

Vienuoliktojo amžiaus pabaigoje kryžiaus karų išjudintas gyvenimas kuria naujus prekybos ir amatų centrus. Stiprėjęs miestų ūkis ima pamažu griauti feodalinę žemės ūkiu pagrįstą organizaciją, kurios plyšiai pradeda rodytis visose privatinio ir viešojo ūkio srityse. Dabar šalia viešpatavusio žemės ūkio ima kilti nauja savarankiška ūkio šaka- prekyba. Judri prekyba kuria įvairius miestų amatus ir smulkiąją namų pramonę. Miestų žmonės, nežinodami baudžiavos santykių, laisvai tarp savęs susitarę, maino pinigais įvertinamais gaminiais bei patarnavimais. Tie visi nauji laisvos ūkiškos sutarties pradmens pamažu ima virsti viso šalies ūkio ir visos krašto visuomenės gyvenimo pagrindais. Atsiranda naujas visuomeninių žmonių santykių ryšys – pinigai. Natūralus ūkis pradeda užleisti savo vietą pinigų ūkiui. Pinigai ima kurti kapitalą, tas vertybes, kurios gimdo naujas vertybes. Kapitalas savo ruožtu iš vidaus griauna feodalinę ūkio organizaciją. Pirmiausia kapitalas užvaldo prekybą, vėliau amatus ir pagaliau ima skverbtis į patį žemės ūkį. Kapitalas pradeda pamažu keisti visą pasaulio ūkio tvarką, tiesia naujus visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo pagrindus. Feodalinė organizacija ima merdėti, o jos vietoje pradeda kilti kapitalistinė ūkio santvarka.

Kapitalizmo įsigalėjimas neišvengiamai sukėlė problemų valstybės finansų valdyme. Dėl padidėjusių piniginių išlaidų valstybė nebuvo pajėgi sumokėti visiems valstybės valdyme dalyvaujantiems asmenims, iškilo akivaizdžios valstybės pajamų surinkimo problemos. Ši situacija sąlygojo mokesčių rinkimo ir administravimo reformų poreikį. Jų tikslas buvo sukurti pastovių mokesčių sistemą, kurių administravime dalyvautų ne tik priklausantys aukštesniesiems visuomenės sluoksniams, bet beveik visi mokesčių mokėtojai, išskyrus žemiausiems visuomenės sluoksniams priklaususius žemdirbius V. Jurgutis teigė, jog šio pertvarkymo iniciatorė buvo Anglija. Nauja miestų mokesčių sistema sukuria ir pigų viešąjį miestų kreditą, nes miestai sugeba laiduoti savo paskolas pastoviomis mokesčių pajamomis. Pigus kreditas paskatina miestus atgaivinti ir senojo klasikinio pasaulio negrąžinamas paskolas – rentas.

Svarbus faktas apie finansus tai, jog Aukštutinę Italiją galima vadinti finansų mokslo gimimo vieta. Italijos mokslininkų indėlis sisteminant žinias apie finansus buvo ypač svarbus. Prancūzijos ekonomistas Ž. Bodenas pirmasis pateikė 7 pagrindinius valstybės pajamų šaltinius: domenai, karinės pajamos, draugų dovanos, sąjungininkų duoklė, prekyba, mokėjimai už prekių įvežimą ir išvežimą, pavaldinių mokesčiai.

XVIII a. duoda naują akstiną konkrečių finansinių reiškinių studijoms. Anglus skatina nagrinėti finansinius klausimus ne tik naujai kylančios mokesčių reformos problemos, bet ir viešojo kredito reikalai. Jonathan Swift‘as nustato finansų politikos dėsnį, kuris skelbia, kad mokesčių pakėlimas ne visuomet padidina iždo pajamas, nes žmonės ima teisėtu ir neteisėtu būdu vengti tokių pakeltų mokesčių.

  • Finansai Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ema
  • 14 puslapių (2616 žodžių)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 103 KB
  • Finansų mokslo istorinė raida (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Finansų mokslo istorinė raida (2). (2017 m. Gegužės 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-mokslo-istorine-raida-2.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 13:06