Finansų pagrindų seminarinis darbas


Finansų savarankiškas darbas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Vertybinių popierių samprata ir klasifikavimas. Vertybinių popierių esmė ir klasifikacija. Vertybinių popierių formos. Vertybinių popierių rūšys, jų vieta finansų rinkose. Vertybinių popierių rinka. Investiciniai fondai. Vertybinių popierių rūšys. Komercinio vekselio charakteristika. Obligacijų charakteristikos ir rūšys. Akcijų charakteristika ir rūšys. Paprastųjų akcijų savybės. Privilegijuotųjų akcijų savybės. Pasirinkimo sandorio samprata ir rūšys. Ateities sandorio samprata ir savybės. Konvertuojamų vertybinių popierių charakteristikos ir vertinimas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


R. Norvaišienė ir V. Aleknevičienė išskiria dvi stambias vertybinių popierių grupes:

Nuosavybės vertybiniai popieriai patvirtina dalyvavimą akciniame kapitale ir teisę gauti dividendus.

Vertybiniai popieriai gali būti dviejų formų: materialieji vertybiniai popieriai ir nematerialieji (sąskaitiniai) vertybiniai popieriai. Kiekvienas materialusis vertybinis popierius spausdinamas pagal nustatytus reikalavimus, t.y. ant specialaus popieriaus, turi keletą apsaugos požymių. Kiekvienas lakštas turi būti pasirašytas, numeruotas ir antspauduotas. Materialiesiems vertybiniams popieriams keliami didesni reikalavimai nei pinigams, nes jų gyvavimo laikas turi būti ne mažesnis kaip 40 metų.

Nematerialieji vertybiniai popieriai yra daug pranašesni už materialiuosius. Nematerialiųjų vertybinių popierių emisija ir tolesnis jų judėjimas išreiškiamas įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Vertybinių popierių apskaitos organizavimas užtikrina visokeriopą jų saugumą. Apskaita grindžiama dvejybinio buhalterinio įrašo principu, vykdomas kiekvienos operacijos su vertybiniais popieriais kryžminis patikrinimas.

Lietuvoje istoriškai susiklostė unikali situacija: vertybinių popierių rinka peršoko materialiųjų vertybinių popierių egzistavimo etapą ir nuo pat pradžių galėjo pradėti naudotis sąskaitinių vertybinių popierių teikiamais pranašumais.

Remiantis LR Vertybinių Popierių Įstatymo 2 straipsniu:

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RŪŠYS, JŲ VIETA FINANSŲ RINKOSE

Pinigų rinka. Šioje rinkoje cirkuliuoja trumpalaikiai finansiniai instrumentai. Šio investicinių rinkų sektoriaus funkcionavimas sudaro palankias sąlygas įmonėms spręsti piniginių lėšų stokos problemas, siekiant užtikrinti jų einamąjį mokumą bei efektyviai panaudoti laikinai laisvas pinigines lėšas. Finansiniai instrumentai, cirkuliuojantys šioje rinkoje, pasižymi didžiausiu likvidumu, mažiausiu investicinės rizikos lygiu, jų kainų formavimosi sistema gana paprasta.

Kapitalo rinka. Šioje rinkoje cirkuliuoja ilgalaikiai finansiniai instrumentai, kapitalo rinkos funkcionavimas sudaro palankias sąlygas įmonėms spręsti investicinių išteklių formavimo problemas, tiekiant įgyvendinti realius investicinius projektus, bei vykdyti efektyvias finansines investicijas. Finansiniai instrumentai, cirkuliuojantys kapitalo rinkoje paprastai yra mažiau likvidūs, jiems būdingas aukštesnis investicinės rizikos lygis ir atitinkamai aukštesnis pelningumo lygis.

Nacionalinė investicinė rinka apima visų rūšių ir organizacinių formų investicinių rinkų šalyje sistemą.

Tarptautinė investicinė rinka yra tarptautinės rinkų sistemos sudedamoji dalis, į ją integruotos atviros ekonomikos šalių nacionalinės investicinės rinkos.

Biržinės prekybos rinka - tai rinka, apimanti prekių, vertybinių popierių ir valiutų biržų sistemą. Šiai rinkai būdinga aukšta pasiūlos ir paklausos koncentracija, objektyvesnė investicinių instrumentų kainos nustatymo sistema, atviras prekybos pobūdis, sudarytų sandorių vykdymo garantijos. Tačiau šiai rinkai būdingi ir trūkumai: joje realizuojamų investicinių instrumentų mastas ribotas; ši rinka labiau reguliuojama vyriausybės, o tai mažina jos lankstumą, visų normatyvinių teisinių aktų vykdymas didina pirkimo ir pardavimo operacijų išlaidas, stambių sandorių praktiškai neįmanoma išlaikyti paslaptyje.

Užbiržinės prekybos rinka. Šioje investicinėje rinkoje vykdomi investicinių instrumentų pirkimo ir pardavimo sandoriai biržoje neregistruojami. Ši rinka pasižymi aukštesniu investicinės rizikos lygiu, mažesniu pirkėjų juridinio saugumo lygiu, mažesniu jų informuotumo lygiu ir t.t. Tačiau joje cirkuliuojančių investicinių instrumentų ir paslaugų nomenklatūra žymiai platesnė. Būtent šioje rinkoje tenkinama atskirų investuotojų paklausa aukšto rizikos lygio investiciniams instrumentams, vadinasi, ir aukštesnio pelno lygio. Be to, šioje rinkoje geriau išsaugomas atskirų sandorių slaptumas.

Atvirieji investiciniai fondai yra klasifikuojami pagal vertybinių popierių rušis, į kuriuos investuojama:

atvirieji obligacijų fondai: imonių obligacijų fondai, aukšto pelningumo fondai, pasaulio obligacijų fondai, vyriausybės obligacijų fondai, strateginiai pajamų fondai, savivaldybių obligacijų fondai.

uždarieji obligacijų fondai: konvertuojamųjų skolos instrumentų fondai, imonių obligacijų fondai, vyriausybės obligacijų fondai, mišrieji obligacijų fondai, municipalinių (savivaldybių) obligacijų fondai.

Vertybinius popierius V. Aleknevičienė ir R. Norvaišienė skirsto į skolos vertybinius popierius, nuosavybės vertybinius popierius ir išvestinius vertybinius popierius.

Komercinio vekselio charakteristika

Norvaišienė (2005) ir Aleknevičienė (2009) nustato vienodą obligacijų sąvoką: Obligacija laikomas vertybinis popierius, liudijantis apie tai, kad jos savininkas suteikė kreditą šio popieriaus emitentui. Obligacija užtikrina jos savininkui reguliarų fiksuotų pajamų gavimą ir termino pabaigoje išpirkimo kainą (įprastai lygią nominaliajai vertei), o jas leidžiančiai įmonei suteikia skolintų finansavimo šaltinių.

Abi autorės išskiria beveik tas pačias pagrindines obligacijų charakteristikas:

Nominalioji vertė arba nominalas parodo pinigų sumą,kuri turi būti grąžinta investuotojui, pasibaigus nustatytam išpirkimo terminui.

Obligacijos išleidimo kaina vadinama emisine verte. Emisinė vertė gali sutapti su nominaliąja verte arba būti skirtinga. Dažniausiai, kai obligacijų nepavyksta išplatinti nominaliąja verte, emisinė vertė yra mažesnė už nominaliąją vertę.

Finansų pagrindų seminarinis darbas. (2015 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-pagrindu-seminarinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:24