Finansų rinkos funkcijos


Finansu rinku funkcija informacijos teikimas. Finansu rinkis funkcijos.

Ekonomikos referatas. Finansų rinkų funkcijos. Pirmoji finansų rinkų funkcija - perskirstyti taupytojų lėšas naudotojams. Antroji finansų rinkų funkcija - užtikrinti investicijų likvidumą. Trečioji finansų rinkų funkcija - tekti informaciją finansų vadybai. Įmonės APB „ Apranga “ vidutinės akcijų kainos bei vidutinės metinės indėlių ir paskolų palūkanų normos santykiai. Latvijos sveikatos priežiūros įmonių akcijų kainų pokyčiai 2005 –. Priedai priedas. Suteiktos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams ir jų palūkanų normos. Priimti nefinansinių korporacijų ir namų ūkių indėliai ir jų palūkanų normos. APRANGOS vidutinė dienos akcijų kaina. Priedas Latvijos sveikatos priežiūros įmonių akcijų kainų pokyčiai. Literatūros sąrašas.


Finansų rinkos ir jų funkcijos atlieka svarbų vaidmenį sutelkiant išteklius ir nukreipiant juos produktyviais kanalais. Tokiu būdu, jie palengvina ir skatina ekonomikos augimo procesą šalyje.

Finansų rinkos atlieka tris pagrindines funkcijas. Pirmoji iš jų – tai taupytojų lėšų perskirstymas naudotojams. Tai yra viena iš svarbiausių funkcijų, kadangi dalis žmonių nori taupyti savo pinigus būsimoms reikmėms, o kita dalis – norėtų juos išleisti arba investuoti, tačiau neturi pakankamo kiekio lėšų. Kita funcija – investicijų likvidumo užtikrinimas. Ši funkcija parodo, kaip finansų rinkos dalyviai gali greitai ir be didelių nuostolių iškeisti savo vertybinius popierius į pinigus. Paskutinioji funkcija – informacijos teikimas finansų vadybai. Šios funkcijos dėka vadyba gauna reikšmingą informaciją apie ūkio būklę, kas padeda priimti teisingus sprendimus, siekti užsibrėžtų tikslų, įvertinti perspektyvas bei daryti ateities prognozes. Taigi, finansų rinkų pagrindinės funkcijos yra neabejotinai labai reikšmingos, todėl šiame darbe norėtume plačiau išnagrinėti kiekvieną iš jų.

Pirmoji iš finansų rinkų teikiamų galimybių yra lėšų perskirstymas tarp jų taupytojų ir lėšų naudotojų taip, kad būtų pasiekta kuo didesnė ekonominė nauda. Tai yra viena svarbiausių kiekvienos valstybės finansų sistemos ekonominių funkcijų, kuri laikinai laisvas lėšas perskirsto tarp valstybės ūkio subjektų, kartu įtraukdama į investavimo procesą fizinius asmenis, kurie nėra verslo žmonės. Finansų sistemoje lėšos iš taupytojų perskirstomos naudotojams dviem būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu. Tiesioginis lėšų gavimas – tai situacija, kai naudotojai tiesiogiai skolinasi lėšas iš taupytojų parduodami jiems vertybinius popierius, t.y. finansinius dokumentus, kuriais naudotojas finansiškai įsipareigoja skolintojui, o pastarasis gali reikšti pretenzijas į būsimas vertybinių popierių pardavėjo pajamas ar turtą. Toks tiesioginis investavimas sukelia gana daug problemų, nes lėšų naudotojas dažnai neturi pakankamai informacijos apie tai, kokiomis sąlygomis taupytojai norės pirkti vertybinius popierius. Be to, naudotojui reikalingas kapitalas yra daug didesnis negu įmanoma gauti iš vieno lėšų taupytojo. Dėl tokių tiesioginio investavimo trūkumų ši funkcija atliekama antruoju – netiesioginiu būdu, kai taupytojų lėšos yra perskirstomos naudotojams per tarpininkus. Daugelis investuotojų kreipiasi į kitus finansų sistemos dalyvius: finansų rinkas ir finansinius tarpininkus, nes skolinimosi procesas per tarpininkus yra mažiau rizikingas nei tiesioginis skolinimasis. Pagrindinė rizikos sumažinimo priežastis yra ta, kad finansiniai tarpininkai gali diversifikuoti fizinių asmenų investicijas į portfelius. Dėl šios priežasties finansų rinkos yra laikomos ne fizine vieta, bet jos susideda iš daugelio institucijų, mechanizmų ir susitarimų, per kuriuos veikia lėšų pasiūlos bei paklausos jėgos. Finansiniai tarpininkai atlieka didelį vaidmenį šioje funkcijoje. Jų tikslas yra veiksmingai perskirstyti taupytojų pinigus naudotojams, o tai suteikia galimybę įsigyti ir investuoti pinigus, skatina nuosavybės finansavimą. Be to, finansų institucijų egzistavimas pagerina šios funkcijos efektyvumą. Pavyzdžiui, įmonė skolinasi l mln. Lt iš komercinio banko, o bankas surenka lėšas iš indėlininkų (lėšų taupytojų), o tuomet indėlininkų lėšas perinvestuoja lėšų naudotojams.

Antroji finansų rinkų funkcija - užtikrinti investicijų likvidumą.

Antroji finansų rinkų funkcija yra investicijų likvidumo užtikrinimas, aprūpinant lėšomis pirkėjus ir pardavėjus, kurie tai atlieka mainydami pinigus į vertybinius popierius ir vertybinius popierius į pinigus. Taigi, likvidumas parodo, kaip paprastai investuotojas gali iškeisti savo vertybinius popierius į pinigus su nedideliais nuostoliais arba visai be einamosios vertės nuostolių. Pavyzdžiui, jeigu investuotojas nusiperka naujai išleistų akcijų, o po tam tikro laiko nusprendžia jas parduoti, jis tai gali padaryti pasinaudodamas vertybinių popierių biržos finansų maklerio paslaugomis (Jasienė M.(2013), 125 p.). Be to, likvidumas priklauso nuo rinkos ir aktyvų rūšies. Viena iš pagrindinių aktyvų rūšių – pinigai, kurie laikomi likvidumo standartu, kadangi už juos galima pirkti prekes ir paslaugas. Kiti labiausiai likvidūs aktyvai, išskyrus pinigus, yra finansiniai aktyvai: vekseliai, obligacijos ir akcijos. Mažiausiai likvidūs yra nefinansiniai aktyvai, kuriais gali būti nekilnojamasis turtas, automobiliai ir mechanizmai. Nelikvidaus turto pavyzdžiu gali būti namas, nes jo pardavimas gali užtrukti ilgą laiką. Kitas nefinansinių aktyvų pavyzdys galėtų būti toks: jei fizinis asmuo tiesiogiai paskolino pinigus kitam asmeniui, tai ši paskola gali būti nelikvidus turtas dėl to, kad jei skolintojui staiga prireikia pinigų, jis turi arba įtikinti skolininką greitai grąžinti pinigus, arba surasti kitą asmenį, kuris sutiktų padengti skolą. Akivaizdu, kad tokia situacija būtų sunkiai įgyvendinama.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (6621 žodis)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 132 KB
  • Finansų rinkos funkcijos
    10 - 3 balsai (-ų)
Finansų rinkos funkcijos. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-rinkos-funkcijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:22