Finansų rinkos krizė ir jos padariniai


Ekonomikos referatas. Įvadas. Finansinės krizės priežastys. Finansų rinkos segmentai. Vertybinių popierių rinka. Paskolų rinka. Žaliavų rinka. Valiutų rinka. Didžiosios finansinės krizės poveikis Europos bankams. Didžiosios finansinės krizės poveikis Lietuvos bankams. Bankų paskolų augimo tempas. Pinigų importo padariniai. Vartojimą skatinantys veiksniai. Pamokos ateičiai. Finansų krizės poveikio tarptautiniam ekonominiam Saugumui pasekmės ir perspektyvos. Išvados. Literatūros sąrašas ir šaltiniai.


DARBO TIKSLAS: Išanalizuoti 2008-2009 m didžiausios pasaulio finansų rinkos krizės priežastis ir pasekmes. 

DARBO OBLEKTAS: Ištyrti visas finansines priemones ir produktus finansų rinkoje, kuriais prekiaujama ar naudojamasi, įskaitant santykius tarp rinkos dalyvių.

DARBO UŽDAVINIAI: Aptarti finansų rinkos krizės sampratą, formavimosi priežastis, pasekmes bei ekonominio poveikio mastus. Išanalizuoti finansų rinkos krizės įtaką Lietuvos ekonominei padėčiai.

Finansų rinkos terminas naudojamas norint apibūdinti virtualią vietą, kurį sudaro sąlygas susitikti finansinių produktų pirkėjams ir pardavėjams. Jei seniau finansų rinkos buvo įsivaizduojamos kaip vertybinių popierių biržos, kur prekiaujama akcijomis bei obligacijomis, tai dabar toks palyginimas būtų pernelyg primityvus. Dabartinėse biržose visa prekyba vertybiniais popieriais jau kuris laikas pilnai kompiuterizuota.

Toliau panagrynėsime finansų krizės pasekmes kiekvienam iš šių finansų rinkos segmentų.

Vertybinių popierių rinkos pokyčiai pasireiškia anksčiau nei ekonominės būklės kitimas. Vertybinių popierių rinkos augimo metu patiriamos šios rinkos būklės fazės: apatinis taškas, ankstyvasis kylantis kursas, vidurinis kylantis kursas ir vėlyvasis kylantis kursas. Pasiekus aukščiausią vertybinių popierių rinkos pakilimo tašką prasideda fazės: ankstyvasis krintantis kursas, vidurinis krintantis kursas, vėlyvasis krintantis kursas. JAV ir Europos vertybinių popierių rinkos yra integruotos: tarp jų egzistuoja ilgalaikis ryšys. Europos vertybinių popierių rinka priklauso nuo tokių JAV veiksnių, kaip: vertybinių popierių rinkos indeksai, Federalinių rezervų vykdoma politika, euro ir dolerio valiutų keitimo kursas. Finansų krizės metu JAV vertybinių popierių rinkos poveikis Europos vertybinių popierių rinkai smarkiai neutralizavo Europos vidaus monetarinės politikos ir valiutų keitimo kursų politikos priemones. Tokie pokyčiai Europos vertybinių popierių rinkoje atsispindėjo ir Lietuvos vertybinių popierių rinkoje – neišvengta OMXV indekso smukimo ir rinkos traukimosi. Charakterizuojant finansų krizės poveikį vertybinių popierių rinkai, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad finansų krizės metu vertybinių popierių rinka pasiekė tokį lygį, kuris artimas Didžiosios depresijos metu pasiektam vertybinių popierių rinkos lygiui. Tokį finansų krizės poveikį galima įvertinti, apskaičiuojant indeksų pokyčius: 2007 m. spalio mėn. „Standard and Poor’s“ 500 indeksas (apskaičiuojamas apimant 500 JAV įmonių akcijų kainas) siekė 1576 punktus ir 2009 m. rugsėjo mėnesį šis indeksas nukrito 1300 punktų. Lietuvoje geriausiai Lietuvos vertybinių popierių rinkos pokyčius atspindi OMX Vilnius (OMXV) indeksas. Per analizuojamą periodą nuo 2004 m. 2010 m. nustačius aukščiausius OMXV indekso reikšmių taškus, paaiškėjo, kad didžiausi akcijų rinkos pakilimai buvo 2005 m. , kai indekso reikšmė siekė 531,11 punkto. 2007 m. buvo ne toks didelis pakilimas ir OMXV indeksas siekė 530,23 punkto.

Globalios finansų krizės kilimo raidą, tai tikras iššūkis tarptautiniam ekonominiam saugumui. Tarptautinė sistema turi ieškoti būdų vėl stabilizuoti tarptautinę ekonominę sistemą, kol grėsmės kilusios socialiniam, politiniam ir kitiems sektoriams visai neišsiplėtė, ypač, kai nebeliko hegemono, galinčio prisiimti atsakomybę. JAV santykinis hegemonijos silpnėjimas prasidėjo dar paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais, kuris pasireiškė tarptautine skolų problema, didėjančiu protekcionizmu prekyboje, o visa tai ir buvo krizės katalizatoriai. Visgi, nepaisant susilpnėjusio hegemono. JAV išlaikė tik politinę hegemoniją, tačiau ekonominės neteko, liberalios tarptautinės struktūros ir visa sukurta sistema išlieka dėl tokių veiksnių kaip, inercijos jėga, alternatyvos nebuvimas, socialinių tikslų išlikimas vyraujančiose valstybėse. Naudos sau siekiančios valstybės ne tik supranta, kad struktūrą ar režimą lengviau išlaikyti nei sukurti, bet ir nuo destrukcinių veiksmų sulaiko ir pačios sistemos sukurtos taisyklės ir normos.

Taigi išsibalansavusiam ekonominiam stabilumui atnaujint reikia arba naujo hegemono, visų priimto ir visus (įskaitant ir susilpnėjusį hegemoną) įpareigojančio taisyklių rinkinio, arba nuolatinės politikos koordinacijos tarp ekonomiškai įtakingiausių valstybių , ką ir dabar galima stebėti pasaulio politikos kontekste. Visiškas liberalizmas savo prigimtimi yra linkęs į nestabilumą, krizes ir nepasiduoda reguliavimui. Dėl šios priežasties labia pravartu įvertinti regioninių susivienijimų galimybę išlaikyti pakankamai aukštą liberalizmo lygį ir tuo pačiu galėtų plėtoti liberalią, masto ekonomiką paremtą ekonomiką savo viduje, kurį brandžios anarchijos politinės ekonomijos perspektyva. Tai tarsi tarpinis variantas, užtikrinantis pakankamą tarptautinį ekonominį saugumą ir politinį stabilumą. Santykiai tarp šių blokų galėtų būti palaikomi taip, kad išliktų svarbiausios globalinės masto ekonomijos vertybės ir kad vyktų tarpblokinė konkurencija. Taip siekiama didinti atvirumą tarp valstybių globaliu mastu ir atitinkamai tai turėtų palengvinti tarptautinio saugumo įgyvendinimą. Žinoma, regioniniai susivienijimai sumažina pasaulinės rinkos efektyvumą, tačiau tai kaina už liberaliosios tvarkos nestabilumo ir žlugimo grėsmės susilpnimą.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5074 žodžiai)
  • Mokykla
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 210 KB
  • Finansų rinkos krizė ir jos padariniai
    10 - 7 balsai (-ų)
Finansų rinkos krizė ir jos padariniai. (2015 m. Gegužės 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-rinkos-krize-ir-jos-padariniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:50