Finansų rinkų ir institucijų egzamino konspektas


Finansų konspektas.

Finansų rinkų apibrėžimas. Finansų rinkų klasifikacija Pagal finansinių aktyvų cirkuliacijos terminą. Pinigų rinka. Kapitalo rinka. Pagrindiniai principai skiriantys kapitalo ir pinigų rinkas. Cirkuliacijos laikotarpis. Rizikos laipsnis. Fondų tiekėjai. Pinigų skolinimo tikslai. Finansinės priemonės. Pagal vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorių nuoseklumą. Pirminė rinka. Antrinė rinka. Finansų rinkų dalyviai. Pinigų ir kapitalo rinkos skirtumai. Išvestinių finansinių priemonių esmė ir naudojimo galimybės Išvestinės finansinės priemonės . Išvestinių finansinių priemonių galimybės Ateities sandoris . Pasirinkimo sandoris . Valiutų kursų svyravimo rizikos valdymas . Finansų rinkos reguliavimas Finansų rinkos reguliavimas. Finansinio turto požymiai Pinigų rinka. Skolinamiems pinigams yra būdingas. Pajamų gavimo būdai iš investavimo į vp Vienas būdas. Kitas būdas. Trečias būdas. Finansų rinkos infrastruktūra. Finansinių institucijų priežiūros institucijos ir jų funkcijos. Lietuvos Respublikos centrinis bankas. Vertybinių popierių komisija. Draudimo priežiūros komisija. Konsoliduota finansų rinkų priežiūra. Europos sisteminės rizikos valdyba ESRV. Europos finansų priežiūros institucijų sistemą EFPIS. Kitos institucijos , susijusios su finansų rinkų veikla ir jų funkcijos Kam reikalingi bankai ir kitos institucijos ? Nebankines finansines institucijas galima suskirstyti į. Finansinių institucijų klasifikacija Depozitinės institucijos. Nedepozitinės institucijos. Atskirų finansinių institucijų vaidmuo finansų rinkoje. Koks esminis skirtumas tarp finansinių institucijų. Išvardinkite prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Apibūdinkite kreditavimo principus Pagrindiniai kreditavimo principai grąžintinumo. Įmonės kreditingumo. Tikslinės paskirties. Koks paskolos grąžinimo išdėstymas mažiausiai kainuoja klientui.


Finansų rinkoje prekiaujama VP kuriu trukmė neviršija metų , o kapitalo rinkoje tokių VP kurie viršija metus.

Išvestinių finansinių priemonių esmė ir naudojimo galimybės

Vienas būdas – pasirinkti aktyvų investavimą, kai išnaudojamos įvairios investavimo galimybės ir strategijos, siekiant maksimizuoti obligacijų portfelio grąžą ir viršyti rinkos grąžą, kuri matuojama pasirinktu palyginamuoju indeksu.

Kitas būdas – investuoti pasyviai, t. y. siekti atkartoti (o ne viršyti) rinkos pokyčius.

Trečias būdas – laiptuota strategija, kai išpirkus obligacijas gauti pinigai vėl pasyviai reinvestuojami, nesiekiant maksimizuoti grąžos.

Lietuvos Respublikos centrinis bankas. Stebi kad visi rinkos dalyviai dirbtų stabiliai ir vykdytų savo įsipareigojimus. Vykdo nuolatinę kredito ir mokėjimo įstaigų analizę, veiklos vertinimą bei kontrolę. Prižiūri : kredito ir mokėjimų įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas, draudimo rinkos dalyvius, finansinių priemonių rinką ( Maklerio įmonės, finansų patarėjų įmonės).

Draudimo priežiūros komisija. Rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais teisės aktus reglamentuojančius draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, LR įsteigtų užsienio draudimo įmonių veiklą. Stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip aukščiau išvardintos institucijos laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų. Išduoda ir panaikina draudimo veiklos bei brokerių licencijas.

Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS) - prižiūrės atskiras finansų įstaigas.

Komerciniai bankai – sukaupia lėšas iš terminuotų, neterminuotų, čekinių indėlių ir tas lėšas naudoja komercinėms, vartotojiškoms ir hipotekinėms paskoloms teikti.

Pensijų fondai – kaupia lėšas darbdavių ir pačių darbuotojų įnašų pagalba, aprūpina pajamomis gyventojus išėjus į pensiją. Kadangi lėšų klientai paimti bet kada negali, todėl lėšos dažniausiai investuojamos į kokybiškas akcijas, obligacijas, į Vyriausybes obligacijas, į nekilnojamą turtą.

Rizikos kapitalo fondai – investuoja į smulkių ir rizikingų įmonių akcijas, į naujai besikuriančių įmonių akcijas.

Atskirų finansinių institucijų lėšų šaltiniai ir lėšų panaudojimas

Atskirų finansinių institucijų produktai ir jų esmė

Centrinės kredito unijos funkciją ir esmė

Koks esminis skirtumas tarp finansinių institucijų

Svarbiausias skirtumas, kad kredito unijų pagrindinis įsipareigojimas yra padėti įgyvendinti savo kredito unijų narių finansinius poreikius, kai bankai egzistuoja tam, kad kauptų dividendus savo akcininkams. Kredito unijose paslaugos nariams yra teikiamos palankesnėmis sąlygomis: jos paprastai neima mokesčių už finansines paslaugas, arba jie būna mažesni (už pinigų pervedimą, išgryninimą ir pan.)

paskolų apdraudimo – reikalauja užtikrinti, kad kreditorius galėtų apginti savo turtinius interesus, jei skolininkas nevykdys prisiimtų įsipareigojimų.;

Linijinis. Mokant paskolą linijiniu metodu, palūkanos skaičiuojamos nuo kredito likučio. Paskolos mokėjimo pradžioje jis bus didžiausias, tačiau laikui bėgant ji mažės ir galiausiai teks sumokėt mažiau nei anuitetiniu metodu.

Bankų susivienijimas dėl kokios nors veiklos. Konciorciumo sinonimas.

Kokios paskolos išduodamos be užtikrinimo priemonių

Išduodamos vartojimo paslaugos (kreditai), pvz: Smscredit, credit24 ir t.t. Žmogus norintis pasiimti greitąją paskolą turi turėti pilnametystę ir gauti nuolatines pajamas.

Palankumo kreditą (Kredito linija) ir overdraftą tikslinga lyginti tarpusavyje dėl labai panašios finansavimo struktūros, kadangi bankas kreditinės linijos atveju suteikia ūkio subjektui nustatyto dydžio kreditą atidarydamas paskolinę sąskaitą, o overdrafto atveju, nustatyto dydžio kreditą einamojoje sąskaitoje, tačiau kiekvienas iš jų turi tik jiems būdingų savybių:

Suteikiamas vienerių metų laikotarpiui, sąskaitos kredito perviršį dengiant kas 30 dienų (jei kitaip nenumatyta kreditavimo sutartyje).

Laiduotojas dazniausiai buna fizinis asmuo, o garantija teikia juridiniai asmenys. Laiduotojas padengia isiskolinimus skolininko, jam neivykdzius isipareigojimo, o garantas garantuoja skolos grazinima savo turtu.

• Paprastosios – dažniausiai trumpalaikėms iki metų investicijoms.

• I=N*i*n/m, kur I – paprastos palūkanos, N- investuota suma, i – metinė p. norma, n – periodas dienomis, m – d. skaičius metuose (dažniausiai

  • Finansai Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (6064 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Finansų rinkų ir institucijų egzamino konspektas
    10 - 10 balsai (-ų)
Finansų rinkų ir institucijų egzamino konspektas. (2016 m. Vasario 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-rinku-ir-instituciju-egzamino-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:37