Finansų rizikos valdymas


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Finansų rizikos istorija ir valdymas teoriniu aspektu. Finansų rizikos valdymo samprata. Rizikos rūšys. Finansų rizikos valdymo modeliai ir matematinis rizikos įvertinimas. Finansinės rizikos valdymo metodai. Matematinis rizikos įvertinimo būdas. Taikomos formulės įvertinant finansinę riziką. Esama finansų rizikos ir valdymo padėtis pasauliniu mastu ir Lietuvoje. Finansų rizika azijoje. Finansų rizikos padėtis Europoje. Finansų rizikos padėtis vokietijoje. Graikijos drama dominuoja finansų rinkose. Finansų rizikos valdymas privačiose, valstybinėse įmonėse ir bankuose Lietuvoje. Finansų rizikos valdymas Lietuvos bankuose. Finansų rizika privačiose ir valstybinėse įmonėse. Finansų rizikos ir valdymo apibendrinimas analizuotų šalių atžvilgiu. Finansų rizikos valdymo perspektyvos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Nuolat besiplečianti pasaulinė finansų rinka skatina šios srities tyrėjus bei praktikus ieškoti tobulesnių investicijų rizikos vertinimo metodų, nes didėja ne tik fiansinių sandorių apimtys, bet ir galimų nuostolių apimtys, todėl rizikos analizė ir vertinimas yra labai naudingi įmonėms, akcininkams bei investuotojams. Žinoma, pažangios ir inovatyvios organizacijos yra pratusios aktyviai reaguoti į išorinės ir vidinės verslo aplinkos pokyčius, atsižvelgiant tiek į esamą padėtį, tiek ir įvertinant galimus pasikeitimus.Įmonė, iš karto žinodama savo veiklos rizikingumą, gali imtis priemonių rizikai sumažinti, investuotojas spręsdamas pagal rizikingumąinvestuoti į įmonių akcijas arba pasirinktiinvesticiją į kitą finansinį instrumentą. Gebėjimas indentifikuoti ir planuoti riziką bet kuriame versle yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių valdymo funkcijis bruožų.

Darbo tikslas – ištirti finansinės rizikos valdymo metodus/modelius bei aptarti finansų rizikos valdymą pasaulio mastu ir Lietuvoje

Darbo uždaviniai:

Aptarti rizikos valdymo sampratą, rizikos rūšis;

Įvardyti ir aptarti finansų rizikos valdymo metodus/modelius, juos palyginti;

Įvertinti esamą rizikos valdymo padėtįpasauliniu mastu;

Išanalizuoti finansinės rizikos valdymo perspektyvas.

Tam tikro išsivystymo lygio finansų ir ekonomikos sistemos egzistavo nuo seniausių laikų. Daugelis dabartiniais laikais tapusių kasdieniniais ekonominių, finansinių dalykų ir sąvokų turi gilias šaknis. Viskas turėjo savo pradžią, kurią verta ir įdomu žinoti, prieš nagrinėjant kitas šio savarankiško darbo temas.

Žemiau pateikiamas glaustas svarbesnių ir įdomesnių istorinių įvykių, kurie padarė įtaką finansų ir ekonomikos raidai sąrašas.

3100 m. prieš Kr. Mesopotamijoje išrandamas raštas. Spėjama, kad jo atsiradimą lėmė poreikis vesti ūkinių operacijų ir mokėjimų užrašus. Maždaug tuo metu atsiranda bankininkystės užuomazgos, šventyklose ir rūmuose priimamos saugoti brangenybės. Pradžioje saugojimui buvo priimami ir grūdų indėliai.

1792-1750 m. prieš Kr. Valdovo Hamurabio Kodeksas nustato bankininkystės įstatymus.

550 m. prieš Kr. Lidijoje nukalamos atskirai aukso ir sidabro monetos.

406 m. prieš Kr. Graikijos polis Atėnai išleidžia bronzos monetas su sidabro apvalku. Netrukus apyvartoje cirkuliuoja tik monetos be apvalko. Jį žmonės nulupa ir sidabrą panaudoja kitoms reikmėms, o apyvartoje lieka tik bronzinis likutis.

390 m. prieš Kr. Galai puola Romą, tačiau romėnus perspėja žąsys. Dėkingi romėnai pastato šventyklą perspėjimo deivei Monetai. Iš to vėliau kilo žodis „moneta“ ir „pinigai“. Pagal Demosteną, normali metinė palūkanų norma Graikijoje sudaro 10 proc., ir tik rizikingiems verslams (pvz., skolinimui ar laivybai) ji yra didesnė ir siekia 20-30 proc.

336 m. prieš Kr. Imperatorius Aleksandras Makedonietis supaprastina pinigų sistemą, nustatydamas, kad 1 aukso moneta lygi 10 sidabro monetų.

118 m. prieš Kr. Kinija išleidžia odinius baltos elnio odos pinigus, vieną odinį pinigą atitinka 40 000 metalo monetų.

55 m. prieš Kr. Pasak Romos imperatoriaus Julijaus Cezario, Britanijos saloje kaip pinigai naudojamos kardų geležtės.

30 m. prieš Kr.-14 m. po Kr. Romos imperatorius Neronas pablogina monetų metalo kokybę ir prasideda hiperinfliacija.

250 m. po Kr. Romos monetų sidabro kiekis (procentais visame lydinyje) sumažinamas iki 40 proc.

270 m. Romos monetų sidabro kiekis sumažinamas iki 4 proc.

270-275 m. Romos imperatorius Aurelianas išleidžia naujas beveik gryno aukso monetas, bet jų vertę dirbtinai padidina 2,5 karto, tikėdamasis sustabdyti infliaciją. Tačiau taip pasiekiamas atvirkščias efektas, ir prasideda gyventojų maištai.

301 m. Nepavykus pinigų politikos priemonėmis sumažinti infliacijos, Romos imperatorius Diokletianas paskelbia „Kainų ediktą“, kuriuo įvedama tiesioginė kainų ir darbo užmokesčio kontrolė.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 40 puslapių (11204 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 171 KB
  • Finansų rizikos valdymas
    10 - 9 balsai (-ų)
Finansų rizikos valdymas. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-rizikos-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:59