Finansų teisė 3


Finansų teisė konspektai. Finansų mokslo atsiradimo istorinė apžvalga. Valstybės kontrolė konspektas. Finansu institucijos skaidres. Finansų sistemos formavimasis. Mokesčių ir finansų teisė konspektas. Finansų atsiradimo istorinė apžvalga. Depozitinės finansinės institucijos funkcijos. Depozitinės finansinės institucijos. Finansu mokslo atsiradimas.

Teisės konspektas. Finansų atsiradimo istorinė apžvalga. Valstybės finansinė sistema (vfs). Lietuvos biudžetinės sistemos formavimas. Valstybės biudžeto formavimas ir lėšų naudojimas. Savivald. Ių biudžetų formavimas. Įmonių finansai kaip sistemos grandis. Mokesčių reikšmė ir būtinumas, funkcijos. Valstybės mokesčio sistema. Lr mokesčių sistema. Administravimas. Užsienio valstybių patirtis, taikant mokesčių sistemas. Draudimo veikla. Socialinis draudimas. Sveikatos draudimas. Draudimo šakos ir grupės lietuvos sąlygomis. Indėlių draudimas. Finansinio tarpininkavimo sistemos (fts) vaidmuo krašto ekonomikoje. Finansinio tarpininkavimo instų dalyvavimas kapitalo formavimo procese. Depozitinės ir nedepozitinės finansų institucijos, jų funkcijos, organizavimas. Finansų rinkos, jų vaidmuo, rūšys. Kreditas, jo vaidmuo, klasifikacija. Kredito kaina, apdraudimas. Hipotekinis kreditas. Valstybės skola, jos valdymas. Kontrolės funkcijos. Lr valstybės kontrolė.


VF (valstybės biudžetas, valstybės soc.draudimas, sveikatos draudimas (valstybinis, privatus), nebiudžetiniai fondai)----Savivaldybių finansai--- Įmonių ir org.jų finansai (valstybiniai, privatūs)

Bet kurios valstybės gyvenimui reikalingi fin. ištekliai, kurie sukaupiami biudžeto forma. Valst. biudžetas- centralizuotas valst. Išteklių fondas. Valst. iždas – LR Vyriausybės. Įgaliotos institucijos valdoma sąskaita banke. Iždo įst. Priimtas 1994 m. (1999 nauja redakcija). Valst. iždo sistemos f-jos: valst. finansinių išteklių valdymas; valst. turtinių įsipareigojimų ir skolos valdymas; valst. vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita; info ir atskaitomybės teikimas nustatyta tvarka; laikinai laisvų valst. piniginių išteklių investavimas.

Valst. Soc.draudimo paskirtis – materialiai aprūpinti dirbančiuosius. Sodra sudaro ir vykdo valstybinį soc.draudimo fondo biudžetą, kontroliuoja socialinio draudimo įmokų mokėjimą ir pan.

Sveikatos draudimo paskirtis – suteikti reglamentuotą med. aptarnavimą apdraustiems asmenims.

LT piniginės lėšos kaupiamos tiksliniuose nebiudžetiniuose fonduose (privatizavimo, kaimo rėmimo ir kt.). 1992m. pr. buvo tik 4 nebiudž. Valst. lėšų fondai. 1998m. išaugo iki 30 fondų ir sąskaitų. 2000m. pradėta šių fondų reorganizacija. Dalis jų numatyta transformuoti į biudžetines programas. Panaikinti fondai: žuvų ūkio, gyventojų indėlių kompensavimo, bankrutavusių įmonių darbininkų atlyginimų kompensavimo (dabartinis garantinis fondas).

LR biudžetinę sistemą, biudžetų sudarymą ir vykdymą reglamentuoja LR biudžeto sandaros įstatymas. LR biudžeto sandaros įst. priimtas 1990 liepos 30d. Lietuvos valstybės biudžeto ir savivald. biudžetų sudarymo bei vykdymo bendrosios taisyklės patvirtintos vyriausybės 1990 gruodžio 9d. bei vėlesni jų pakeitimai ir papildymai. Priėmus įst., nustota mokėti į TSRS biudžetą ir gauti iš jo.

Per LR valstybės biudžetą perskirstoma didelė dalis BVP. Lėšos skiriamos švietimo, mokslo, kultūros reikalams, sveikatos apsaugai, socialinėm programoms vykdyti, saugumui, valdymui.

Valstybės biudžeto sudarymą organizuoja Vyriausybė (fin.min) ir teikia Seimui tvirtinti – biudžetas tampa įstatymu. Biudžetas tvirtinamas pagal sandaros įst.

Pagal biudžetinės sandaros įst. valstybės biudžeto pajamas sudaro: 1.pajamos iš mokesčių, 2.iš valstybės turto, 3.valstybės biudžetinių įstaigų pajamos ir asignavimų valdytojų pajamos, 4.pajamos gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskolai valstybės garantija, 5.gaunama negrąžintinė finansinė parama.

Biudžeto asignavimai skirstomi: dotacijoms teikti; valstybės funkcijoms atlikti pagal programas.

Kaip naudojamos biudžetų piniginės lėšos? Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje audituojama apie 37% visų pinigų, kurie išleidžiami valstybės poreikiams tenkinti.

Užsienyje literatūroje ir praktikoje išskiriamos valstybės lėšų formavimo problemos: 1. lygio problema – kokio dydžio turi būti valstybės išlaidos. Šiuo atveju siūloma įvertinti neproduktyvias valstybės išlaidas; 2. produktyvumo – efektyvumo problema. Svarbu, kad valstybės sektoriaus „produktas“ būtų „pagamintas“ su minimaliomis sąnaudomis; 3. prioritetų problema – kur ir kiek paskirti lėšų. Prioritetai turėtų atitikti kolektyvinius interesus.

Nustatant valstybės išlaidas reikėtu atsižvelgti į mokesčių – išlaidų koncepciją, kuri teigia, kad mokesčių sumą sudaro 2 komponentai: 1. normalūs mokesčių įsipareigojimai; 2. visų tipų nukrypimai nuo normatyvinės struktūros, tai įvairios lengvatos, subsidijos, kurios iškreipia bendrą tvarką.

Ataskaitos. Atsiskaitant už biudžetines lėšas, finansinių ataskaitų paskirtis yra teikti informaciją apie valstybės finansinę būklę, veiklą ir pinigų srautus.

Sudarymo principai: apskaitos metodai; pateikimo nuoseklumas; reikšmingumas ir susumavimas; palyginamoji informacija.

aprūpinti finansiniais ištekliais investicijas bei kapitalo formavimo užduotis. Subalansuoti materialinių ir finansinių išteklių judėjimą. Šiuo atveju svarbi kapitalo struktūra (nuosavo ir skolinto kapitalo santykis) ir dividendų politika (ar jie yra išmokami, ar didinamas kapitalas).

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 17 puslapių (14230 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Finansų teisė 3
    8 - 1 balsai (-ų)
Finansų teisė 3. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-teise-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:17