Finansų teises konspektas (3)


Finansų konspektas.

Finansų teises konspektas.


1.2. Finansų sudėtis: ūkio subjektų (įmonių) ir valstybiniai finansai

Nacionalinis biudžetas yra šalies iždas. Jame sukauptos lėšos naudojamos valstybinėms išlaidoms (švietimo, ūkio vystymo, krašto apsaugos, šalie valdymo ir kitoms). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete sukauptos lėšos naudojamos gyventojų socialinėms reikmėms tenkinti: pensijoms, ligos ir motinystės pašalpoms mokėti, gyventojų užimtumo ir kitoms šio biudžeto vykdymo reikmėms. O privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete sukauptos lėšos yra naudojamos gyventojų gydymo ir sveikatingumo poreikiams tenkinti. Taigi valstybiniai piniginių lėšų fondai sudaro sąlygas valstybei funkcionuoti.

Plačiai ir įvairiai valstybės veiklai ir jos funkcijoms atlikti reikalingi atitinkami finansiniai ištekliai. Kiekviena valstybė tuos išteklius kaupia įvairiuose valstybiniuose lėšų fonduose. Tokie fondai yra valstybės nacionalinis biudžetas, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetai. Šių fondų pajamų ir išlaidų apimtis kiekvienais metais tvirtina Seimas. Tokių valstybinių fondų lėšos yra skirstomos ir naudojamos atitinkamoms valstybės funkcijoms ir veiklos sritims finansuoti.

Be to, didžiuliais finansinių išteklių fondais disponuoja ūkio subjektai (įmonės) savo komercinei veiklai vykdyti. Taigi finansų sistema valstybėje suformuoja tiek centralizuotus (valstybinius), tiek ir ūkio subjektų (įmonių) decentralizuotus piniginių lėšų fondus. Jie būtini valstybės funkcijoms atlikti ir ūkio subjektų ūkinei – komercinei veiklai.

Finansų būklę ir jų vaidmenį valstybėje lemia įgyvendinama finansų politika. Ji yra valstybės finansinių santykių organizavimo, finansinių išteklių fondų (tiek centralizuotų, tiek decentralizuotų) sudarymo ir panaudojimo būdai, kuriuos reglamentuoja valstybės įstatymai ir kiti teisiniai aktai. Finansų politika tiesiogiai įgyvendinama per mokesčių politiką. Mokesčių ėmimo principai (kas ir už ką moka, kokie yra tarifų dydžiai, taikomos mokesčio lengvatos ir kt.) daro įtaką šalies ekonominio ir socialinio išvystymo bei žmonių gyvenimo lygiui ir apskritai visai valstybės raidai. Mokesčių ėmimo principai, jų surinkimas (visiškas ar ne) tiesiogiai lemia valstybės finansinių išteklių fondų didėjimą ar mažėjimą. Surinkus ne visas numatytas valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, nebus galimybės skirti pakankamai lėšų (finansuoti) numatytoms programoms ar išlaidoms dengti (investicijoms, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų įstaigų poreikiams, pensijoms, nedarbingumo pašalpoms ir t.t. mokėti). Mokesčiai glaudžiai susiję su valstybės veikla, jie priklauso nuo valstybės poreikių ir nuolat kinta.

Finansų teisės buvimą lemia tai, kad bet kuri valstybė savo veikloje naudoja tokius ekonominius svertus kaip finansai ir vykdo finansinę veiklą. Finansų teisė turi savo reguliavimo dalyką, kuris neišvengiamai siejamas su valstybės finansine veikla. Jos atsiradimą sąlygoja kolektyviniai poreikiai, kurių įgyvendinimas reikalauja didelių, centralizuotų finansinių išteklių. Valstybės finansinės veiklos objektas - tai piniginės lėšos, surinktos valstybės piniginiuose fonduose (valstybės, savivaldybių biudžetuose, valstybinio socialinio draudimo fonde, privalomojo sveikatos draudimo fonde). Pagrindas finansiniai veiklai yra visuomenės nacionalinės pajamos kurios paskirstomos tarp valstybės ir kitų ūkio subjektų. Valstybės finansinė veikla – tai iš vienos pusės ekonominės veiklos rūšis, iš kitos pusės tai valdymo rūšis, dėl to ji turi būti įgyvendinama per teisės aktus, kurių visuma ir sudaro finansų teisę.

pagrindinis valstybės finansinės veiklos objektas yra piniginiai ištekliai, sukaupti valstybės ir savivaldybių pinigų fonduose;

per valstybės finansinę veiklą siekiama sukaupti pakankamai pajamų, kurios yra būtinos valstybės funkcionavimui. Tokios pajamos surenkamos per mokesčius, rinkliavas ir kitais metodais;

valstybė vykdydama finansinę veiklą siekia griežtai kontroliuoti lėšų surinkimą ir jų panaudojimą;

savanorišką lėšų perdavimą valstybei ar savivaldybėms (pinigų skolinimas, dovanojimas, lėšų palikimas paveldėjimo būdu). Šio metodo ypatumas yra tas, kad gyventojai ir ūkio subjektai savanoriškai pasirenka remti ar ne.

  • Finansai Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 98 puslapiai (40771 žodis)
  • Kolegija
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 201 KB
  • Finansų teises konspektas (3)
    10 - 6 balsai (-ų)
Finansų teises konspektas (3). (2016 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-teises-konspektas-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:25